English
 Pradžia
Lankytojų statistika
Iš viso apsilankė: 2501519
Šiandien apsilankė: 5037
Dabar naršo: 214
Nekilnojamojo turto kadastras

 Kaip matininkas, atlikdamas pastato ar jo dalių kadastrinius matavimus, kai faktinė pastato ar jo dalių paskirtis, pastato aukštis neatitinka statybą leidžiančiame dokumente nurodytos pastato paskirties ir aukštų skaičiaus, turėtų teisingai nustatyti kadastro duomenis ir užpildyti kadastro duomenų formas? 

 Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 „Dėl Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ (toliau – Taisyklės), 107.2 papunktyje nurodyta, kad statinio pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis nustatoma pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Nuostatai), iš statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto ar pažymos apie statinio pripažinimą tinkamu naudoti, o tais atvejais, kai statinys nebaigtas statyti – iš statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos pažymos, kad statinys statomas iš esmės nenukrypstant nuo projekto.
 Nuostatų 53.3 papunktyje nustatyta, kad jeigu kadastro duomenų patikrinimo metu nustatoma, kad pastate pakeista naudojamų patalpų paskirtis, jos eksplikuojamos pagal faktinę paskirtį.
 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2017 m. vasario 13 d. įsakymu Nr. 1V-20 patvirtintos formos „Deklaracijos apie statinio (-ių) statybos užbaigimą / statinio (-ių) / patalpos (-ų) paskirties pakeitimą“ skyriuje „Duomenys apie statinių bendruosius rodiklius“ pateikta lentelė, kurioje statytojas turi nurodyti bendruosius statinio rodiklius. Šioje lentelėje statinio rodiklių reikšmės turi būti nurodytos „pagal statinio projektą“ ir „pagal kadastro bylos duomenis (faktiniai)“.
 Tuo atveju, kai faktinė pastato ar jo dalių paskirtis, pastato aukštis neatitinka statybą leidžiančiame dokumente nurodytos pastato paskirties ir aukštų skaičiaus, matininkas kadastro duomenų formose turi nurodyti faktinę (ne statybą leidžiančiame dokumente nurodytą) naudojamo pastato ir (ar) įrengtų patalpų paskirtį, taip pat ir aukštų skaičių. Jeigu minėtu atveju, pastatas, kurio paskirtis statybą leidžiančiame dokumente numatyta kaip pagalbinio ūkio pastatas, bet faktiškai naudojamas kaip gyvenamasis, kuriame dar įrengtos ir viešbučio patalpos, tai atliekant tokio pastato kadastrinius matavimus, pastato kadastro duomenų formoje neteisinga būtų nurodyti pastato paskirtį, nustatytą normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose (t. y. pagalbinio ūkio pastatas), neatitinkančią jame atliekamos veiklos.
 Nuostatų 32.2.6 papunktyje nurodyta, kad nustatant statinių kadastro duomenis, nustatoma statinio pagrindinė naudojimo paskirtis ir pavadinimas, įrašomas adresas. Pastatų, patalpų ir inžinerinių statinių pagrindinės naudojimo paskirties klasifikacija pateikiama šių Nuostatų 3–5 prieduose.
 Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1–713 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ patvirtinimo“, 5.1 papunktyje nustatyta, kad pastatai pagal paskirtį skirstomi į gyvenamuosius ir negyvenamuosius pastatus. Pastatas priskiriamas vienai ar kitai paskirties grupei (pogrupiui), jeigu jo visas bendrasis plotas arba didžiausioji jo dalis naudojama tai paskirčiai. Kai pastatą sudaro įvairių paskirčių patalpos, suformuotos ar numatomos suformuoti atskirais nekilnojamojo turto objektais, pastato paskirtis nustatoma tokia tvarka: pirmiausia – pastato paskirties grupė pagal didžiausią atskirų paskirties grupių patalpų, suformuotų ar numatomų suformuoti atskirais nekilnojamojo turto objektais, suminį bendrąjį plotą; antra – paskirties grupės pogrupis pagal didžiausią visų tos paskirties grupės pogrupių patalpų, suformuotų ar numatomų suformuoti atskirais nekilnojamojo turto objektais, bendrąjį suminį plotą. Įvairių paskirčių patalpos, formuojamos ar numatomos suformuoti atskirais nekilnojamaisiais daiktais, turi atitikti normatyvinių statybos techninių, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų ir kitų teisės aktų joms nustatytus reikalavimus.
 Taigi, atliekant pastato, kurio paskirtis neatitinka statybą leidžiančiame dokumente nurodytos pastato paskirties, kadastrinius matavimus, pastato paskirtį matininkas turėtų nustatyti vadovaudamasis Nuostatų 32.2.6 papunkčiu ir, kai pastatą sudaro įvairių paskirčių patalpos, Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 5.1 papunktyje aprašyta pastato paskirties nustatymo tvarka.
 Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 11 dalį statinio ar jo dalių paskirtis, taip pat statinio išorės matmenys (aukštis, ilgis, plotis ir pan.) priskiriami esminiams statinio projekto sprendiniams. Šio straipsnio 46 dalyje nustatyta, kad statinio ar jo dalies statyba, pažeidžianti esminius statinio projekto sprendinius, yra laikytina savavališka statyba.
 Statybos įstatymo 32 straipsnyje nustatyta, kad savavališkos statybos padariniai šalinami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka. Įvertinę Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme išvardytus galimus savavališkos statybos padarinių pašalinimo būdus, kurie susiję ne tik su savavališkos statybos įteisinimu gavus statybą leidžiantį dokumentą (kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus, ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams), bet ir nurodymu nugriauti statinį, išardyti savavališkai pastatytą (įrengtą, sumontuotą ir pan.) ar perstatytą statinio dalį ir sutvarkyti statybvietę, manytume, kad išvis nėra tikslinga atlikti tokių pastatų (statinių), kuriuose matyti esminiai statinio projekto sprendinių pažeidimai, kadastrinių matavimų. 

 Parengta pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2017-04-20 raštą Nr. 2D-1358-(12.141).

 Kaip turi būti eksplikuojami patalpų vidaus plotai, kai pagrindinio pastato vidaus plotų eksplikacijoje nurodomas patalpų pavadinimas – neįrengta patalpa? 

 Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“, 32.2.4.2 papunktyje nustatyta, kad nebaigti statyti ar fiziškai pažeisti statiniai matuojami, kai galima nustatyti jų pagrindinę naudojimo paskirtį, sienų statybos produktus, plotą, tūrį ar kitus parametrus.
 Pagal Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 „Dėl Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ (toliau – Taisyklės), 147 papunktį gyvenamosios paskirties pastato bendrąjį plotą sudaro visų gyvenamųjų patalpų bendras plotas, bendro naudojimo patalpų plotas, rūsio (pusrūsio) patalpų plotas, garažo patalpų plotas.
 Taisyklių 147.1 papunktyje nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų bendrą plotą sudaro gyvenamojo, pagalbinio (susidedančio iš pagalbinio naudingo ploto ir pagalbinio nenaudingo ploto), verslo, kito (susidedančio iš rūsio (pusrūsio) patalpų ploto ir garažo patalpų ploto) plotų suma.
 Taigi, atlikus nebaigto statyti gyvenamojo pastato, kuriame nėra langų, durų, apdailos ir pan., bet yra vidaus atitvarinės konstrukcijos (pagal Taisyklių 144.1 papunktį), kadastrinius matavimus, pagrindinio pastato vidaus plotų eksplikacijos formos (Taisyklių 14 priedas (3 forma) lentelėje turėtų būti nurodyti neįrengtos gyvenamosios paskirties patalpos numatyti ir Taisyklių 147.1 papunktyje išvardyti plotai.

 Parengta pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2017-04-20 raštą Nr. 2D-1358-(12.141).

 Kaip turi būti skaičiuojamas garažo pastato vidaus plotas, kai patalpose įrengtos techninės apžiūros duobės? 

Teisės aktuose, reglamentuojančiuose kadastro duomenų nustatymo tvarką, nėra nustatyta patalpų, kuriose įrengtos techninės apžiūros duobės, plotų skaičiavimo tvarka.
 Skaičiuojant pastato vidaus plotus, vadovaujamasi Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 „Dėl Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ (toliau – Taisyklės), 144 punkto nurodymais: 144.2.1–144.2.7 papunkčiuose išvardyti plotai, kurie neįskaičiuojami į pastato vidaus plotus.
 Atsižvelgiant į tai, kad nurodytuose Taisyklių papunkčiuose nenustatyta, kad patalpose esančių techninių apžiūros duobių plotai nėra įskaičiuojami į pastato vidaus plotus, todėl techninių apžiūros duobių plotai turėtų būti įskaičiuojami į pastato vidaus plotus.

Parengta pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2017-04-20 raštą Nr. 2D-1358-(12.141).


Paskutinis atnaujinimas: 2017-05-04 14:43:08

         
           
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Kodas 188704927
 Gedimino pr. 19, LT-01103 Vilnius. Tel. 8 706 86666, faks. 8 706 86949, el. paštas nzt@nzt.lt
Biudžetinė įstaiga, duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre.
Kontaktai | Svetainės struktūra | Lankytojo atmintinė
Pagrindinė svetainės versija pritaikyta naudotis neįgaliesiems.