English
 Pradžia
Lankytojų statistika
Iš viso apsilankė: 3397213
Šiandien apsilankė: 23467
Dabar naršo: 487
Baltijos trianguliacijos grandinės Švėkšnos bazė

Pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui, šalia Baltijos jūros kūrėsi keletas nepriklausomų valstybių, išsilaisvinusių iš carinės Rusijos imperijos ir iš jos paveldėjusių gana prastus geodezinius tinklus. Atkurtose valstybėse, jų tarpe ir Lietuvoje, buvo išlikę senųjų krašto trianguliacijos ir niveliacijos tinklų fragmentai, kurių menkas tikslumas ir nepatikimi tarpusavio ryšiai netenkino praktinių reikmių.
Naujų geodezinių tinklų sudarymui Suomijos geodezijos instituto vadovo ir Suomijos vyriausybės iniciatyva 1924 m. birželio mėn. Helsinkyje įvyko konferencija, kurios nutarimų pagrindu buvo įkurta Baltijos geodezijos komisija ir sudarytas tarpvalstybinis susitarimas dėl Baltijos geodezijos komisijos įkūrimo ir išlaikymo, pavadintas Baltijos Geodezijos Konvencija. Komisiją sudarė Baltijos jūrą supančių šalių Vokietijos, Danijos, Estijos, Suomijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos ir Švedijos atstovai. Baltijos geodezijos komisijos uždavinys buvo siekti, kad Baltijos jūrą supančiose šalyse atliekami geodeziniai darbai – pirmosios eilės trianguliacija, bazių matavimai, astronominių koordinačių nustatymas bei sunkio matavimai būtų daromi pagal vienodus reikalavimus ir metodus, o gaunami rezultatai tenkintų visas praktikos ir mokslo reikmes.
Sudarytos keturios komisijos: bazių matavimo, astronominių ilgumų nustatymo, sunkio matavimo ir Baltijos trianguliacijos grandinės išlyginimo. Tuo tikslu Šalys aplink Baltijos jūrą įrengė trikampių grandinę, kurioje atlikti geodeziniai matavimai, taip pat ir bazių matavimai.
Baltijos trianguliacijos grandinės Lietuvos dalyje svarbią vietą užėmė vienintelė aukštu tikslumu išmatuota Švėkšnos bazė ir jos tinklas. Vieta Švėkšnos bazei parinkta 1926 m. tam panaudota Švėkšnos – Skomantų vieškelio 6,5 km ilgio tiesi atkarpa. Bazės galuose 1927–1928 m. pastatyti apie 30 m aukščio mediniai signalai, o po jais grunte įtvirtinti betoniniai ženklai su markėmis, fiksuojančiomis punkto centrą. Švėkšnos bazė išmatuota 1929 m. birželio 3–9 dienomis. Matavimams naudoti du Jederino invarinių vielų komplektai, kurių kiekviename buvo keturios 24 m ilgio vielos, priklaususios Danijos ir Suomijos Geodezijos institutams. Visų vielų galuose buvo pritvirtintos 8 cm ilgio skalės su milimetrų padalomis. Bazė matuota aštuonis kartus – po vieną kartą su kiekviena viela. Matuojant bazę naudoti rėmai su 15 cm skersmens skridiniais, per kuriuos viela įtempiama pakabinamais svarsčiais, kurių masė – 10 kg. Vienkartinio matavimo vidutinė trukmė – apie 5–6 val. Apskaičiuojant Švėkšnos bazės ilgį, kiekviena viela gaunamas rezultatas surastas įvertinant skalių atskaitų, temperatūros, komparavimo, galinių stovų centravimo, stovų niveliavimo, skalių polinkio ir platumos pataisas. Išmatuotas Švėkšnos bazės ilgis, atitinkantis bazės ilgio horizontaliąją projekciją matavimo aukštyje (38,97 m. Amsterdamo nulio atžvilgiu) – 6466,34530 m ± 0,74 mm. Santykinė bazės matavimo klaida –1:8 700 000.
    

,,Baltijos trianguliacijos grandinės Švėkšnos bazė. 1929-2009"


Paskutinis atnaujinimas: 2013-02-28 06:25:35

         
           
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Kodas 188704927
 Gedimino pr. 19, LT-01103 Vilnius. Tel. 8 706 86666, faks. 8 706 86949, el. paštas nzt@nzt.lt
Biudžetinė įstaiga, duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre.
Kontaktai | Svetainės struktūra | Lankytojo atmintinė
Pagrindinė svetainės versija pritaikyta naudotis neįgaliesiems.