NZT - straipsniai :Dėl visuomenės dezinformavimo ir klaidinimo

 

English

 Pradžia
Lankytojų statistika
Iš viso apsilankė: 17653259
Šiandien apsilankė: 3553
Dabar naršo: 170
Aktualijos
2020-03-19
Dėl visuomenės dezinformavimo ir klaidinimo

Nacionalinė žemės tarnyba pareiškia, kad naujienų portalo DELFI Specialiųjų turinio projektų redaktoriaus Tomo Janonio publikacija „Dėl aukso vertės žemės kilo kova be taisyklių: pareigūno tūpsnis labiau nei iškalbingas“ klaidina visuomenę ir tuo menkina ne tik Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) reputaciją, bet ir paties DELFI deklaruojamas Patikimumo ir Objektyvumo vertybes bei DELFI misiją – rengti objektyvias, patikimas ir išsamias naujienas, laikantis aukščiausių profesionalumo standartų, ir operatyviai perduoti jas skaitytojams, jiems priimtiniausiu būdu.

Dėl viešo kaltinimo neteisėtais veiksmais ir korupcija

T. Janonis savo publikacijos pavadinimu bei visoje publikacijoje sąmoningai formuoja neigiamą visuomenės nuomonę apie NŽT, savo ir kitų suinteresuotų asmenų nuožiūra vienpusiškai interpretuodamas faktines aplinkybes konstatuoja, kad NŽT darbuotojų priimami sprendimai yra neteisėti ir gali būti korupcinio pobūdžio.

Tačiau pačioje publikacijos pabaigoje iš pateikto STT Komunikacijos skyriaus viršininkės Renatos Keblienės teiginio, kad STT ši situacija yra žinoma, bet „šiai dienai STT neturi pagrindo priimti sprendimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso“, t. y. šiuo atveju NŽT sprendimai neturi jokios nusikalstamos veikos požymių, akivaizdu, jog T. Janoniui gerai žinoma, kad visi jo publikacijoje išdėstyti teiginiai dėl NŽT darbuotojų neva neteisėtų sprendimų neatitinka tikrovės ir dezinformuoja visuomenę.

Dėl vengimo pateiki atsakymus

T. Janonio teiginys: „Delfi bandė susisiekti su NŽT ir paklaustitačiau atsakymo gauti prieš pasirodant tekstui nepavyko. Tačiau tekstą publikavus, ketvirtadienį ji atsiuntė paaiškinimus“, taip pat neatitinka tikrovės bei formuoja neigiamą visuomenės nuomonę apie NŽT vengimą bendradarbiauti su visuomenės informavimo priemonių atstovais.

Gavusi T. Janonio klausimus, NŽT nedelsiant ėmėsi rengti į juos atsakymus. T. Janonis 2020-03-10 el. paštu buvo informuotas, kad atsakymai į jo klausimus bus pateikti artimiausiu metu pagal Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo nuostatas. Tačiau, nepaisant to, kad T. Janoniui buvo gerai žinoma, kad NŽT neatsisako pateikti atsakymų ir juos rengia, 2020-03-12,
5 val. 30 min., publikuotame straipsnyje sąmoningai klaidingai teigiama, kad NŽT atsakymų gauti nepavyko.

Dėl sprendimų dėl žemės sklypo adresu Laisvės pr. 60, Vilniuje

Nepaisant skleidžiamos dezinformacijos, visuomenės klaidinimo ir sąmoningo suinteresuotų asmenų (įtraukiant ir visuomenės informavimo priemonių atstovus) siekio pakenkti NŽT ir jos darbuotojų dalykinei ir profesinei reputacijai, NŽT visada priims tik griežtai teisės aktais pagrįstus sprendimus.

Pažymėtina, kad žemės sklypas Laisvės pr. 60, Vilniuje, priklauso valstybei, kurį patikėjimo teise valdo NŽT, ir tik NŽT kompetencijai, o ne pastatų savininkams, yra priskirta teisė valdyti ir disponuoti valstybinę žemę laikantis teisės aktų reikalavimų.

Šiame valstybei priklausančiame žemės sklype yra pastatų, vieni iš kurių priklauso AB „Spauda“, kiti – UAB „Dujotekana“, UAB „M-1“, UAB „Retinvestus“, UAB „ZnadWilli“, UAB „Savaitė“, UAB „Lirsona popierius“, RUAB „Molesta“.

Nuo 2016 m. tarp AB „Spauda“ ir kitų pastatų savininkų prasidėjo konfliktas dėl pastatams eksploatuoti tenkančių žemės sklypo dalių nustatymo.

NŽT, siekdama taikaus ir visoms pusėms palankaus kompromisinio sprendimo, ne kartą organizavo susirinkimus ir diskusijas bei ragino visų sklype esančių pastatų savininkus susitarti ir NŽT pateikti vieną bendrą žemės sklypo dalių, reikalingų savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti, planą.

Tačiau AB „Spauda“ ir kitų pastatų savininkai bendro sprendimo nerado ir NŽT vertinti ir tvirtinti pateikė savo parengtus planus. UAB „Spauda“ pateikė planą (Planas Nr. 1), o UAB „Dujotekana“, UAB „M-10147“, UAB „Retinvestus“, UAB „ZnadWilli“, UAB „Savaitė“, UAB „Lirsona popierius“, RUAB „Molesta“ ir kt. pateikė kitą planą (Planas Nr. 2).

NŽT Vilniaus m. skyrius, griežtai vadovaudamasis teisės aktų reikalavimais, išsamiai įvertino abu planus ir vieną iš jų – Planą Nr. 1, patvirtino , nes šis parengtas remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2016 m. spalio 27 d. įsakyme Nr. D1-713 nurodytais reikalavimais dėl minimalių atstumų nuo statinio iki aplinkinės sklypo ribos (bendra įsakymo nuostata – 3 metrai, atstumas didinamas atsižvelgiant į statinio aukštį). Šio reikalavimo gali būti nesilaikoma išimtiniais atvejais, kai atstumas nuo statinio iki aplinkinės sklypo ribos arba tarp statinių yra mažesnis. Tais atvejais, išskiriant sklypo dalis, paliekami faktiniai atstumai tarp statinių. Kadangi išskiriant statiniams eksploatuoti tenkančias Žemės sklypo dalis buvo nustatyti minimalūs pirmiau minėtas nuostatas atitinkantys atstumai nuo statinių sienų (ribų), Plane Nr. 1 išskirti bendro naudojimo plotai, reikalingi privažiavimams prie statinių, kiemui, automobilių stovėjimo vietoms, žaliai vejai. O bendro naudojimo plotai paskirstyti proporcingai kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui išskirtos atskiros Žemės sklypo dalies plotui.

Pažymėtina, kad Planas Nr. 1 šiuo metu iš esmės yra pakeistas ir negali būti tapatinamas su 2016 m. metų planu, kuris Vilniaus apygardos teismo 2019-01-25 sprendimu buvo panaikintas, todėl
T. Janonio sąmoningai, ar dėl nežinojimo, netinkamas situacijos interpretavimas ir subjektyvios nuomonės viešinimas visiškai neatitinka realybės.

Svarbu pažymėti, kad bendro naudojimo dalimi turi būti užtikrinta teisė žemės sklype esančių pastatų savininkams naudotis visa išskirta bendro naudojimo dalimi, o ne atskiromis bendro naudojimo dalimis, ko siekė Planą Nr. 2 pateikę juridiniai asmenys. Būtent dėl šios priežasties Planas Nr. 2 ir buvo pagrįstai atmestas. 

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos žemės įstatymas numato du savarankiškus institutus dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos ir žemės sklypo dalių, reikalingų savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ir įrenginiui eksploatuoti, nustatymo. Pažymėtina, kad Planas Nr. 1 nėra naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo planas. Šis planas siejamas ne su žemės sklypo naudotojais, o išskirtinai su jame esančiais savarankiškai funkcionuojančiais statiniais ar įrenginiais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalimi, tik bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Tačiau sklypas Laisvės pr. 60, Vilniuje, nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, todėl jo naudotojai neturi teisės naudotis bendraturčių teisėmis, t. y. nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką. Kadangi žemės sklypas šiuo metu priklauso Lietuvos Respublikai, todėl asmenys, įgyvendindami savo teises ir siekdami išsinuomoti ir (arba) pirkti žemės sklypo dalį, rengia žemės sklypo dalių, reikalingų savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ir įrenginiui eksploatuoti, planą.

Dėl teismo sprendimų įgyvendinimo

Atskiro paminėjimo reikalauja T. Janonio publikacijoje minimų įvairių lygių teismų sprendimų interpretacijos, kurios yra daromos dėl neįsigilinimo į bylų ir sprendimų esmę, arba tokios interpretacijos daromos tikėtina sąmoningai siekiant suklaidinti visuomenę. 

1. Vilniaus apygardos teismo 2019-01-25 nutartimi civilinėje byloje paliktas galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-12-22 sprendimas civilinėje byloje, kuriuo buvo panaikintas NŽT Vilniaus m. skyriaus vedėjo 2016-07-27 įsakymas „Dėl žemės sklypo, esančio Laisvės pr. 60, Vilniuje, pastatų eksploatacijai tenkančių žemės sklypo dalių nustatymo“ ir NŽT įpareigota grąžinti šio žemės sklypo dalių, reikalingų savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ir įrenginiui eksploatuoti, planą patikslinimui atlikti.

Vilniaus apygardos teismas nurodė, jog rengiant dalių planą turi būti atsižvelgta į žemės sklypo detaliojo plano sprendinius bei turi būti išlaikytas proporcingumas išskiriant bendro naudojimo plotus.

Vadovaujantis būtent šiais Vilniaus apygardos teismo nurodymais, NŽT Vilniaus m. skyriuje buvo patvirtintas Planas Nr. 1, nes jame yra išskiriamos idealiosios dalys bendro naudojimo plote. Tai leidžia absoliučiai visiems žemės sklype esančių pastatų savininkams naudotis išskirta bendro naudojimo dalimi, nenurodant konkrečios jos vietos, ir tokiu principu yra išvengiama dalių neproporcingumo išskiriant bendro naudojimo plotus.

Labai svarbu pabrėžti, kad Vilniaus apygardos teismas sprendime, be kita ko, pasisakė ir dėl dalies, išskirtos viešosios įstaigos Vilniaus keistuolių teatro statiniams eksploatuoti. Pažymėtina, kad viešoji įstaiga Vilniaus keistuolių teatras su Plano Nr. 1 sprendiniais sutiko ir jiems neprieštaravo, o  NŽT pateiktu raštu nurodė, kad Plano Nr. 2 sprendiniai jiems yra nepriimtini. Todėl T. Janonio straipsnyje esantis teiginys, kad „nemaža dalis pastatų savininkų pasipiktino NŽT valstybinės žemės sklypo padalijimu ir teigė, kad toks padalijimas palankus tik AB „Spauda“, yra neatitinkantis tikrovės ir klaidinantis.

Taip pat atkreiptinas dėmesys ir dėl nuomos sutartinių santykių tęstinumo, dėl kurių pasisakė ir Vilniaus apygardos teismas. Pažymime, kad pastatų savininkai negali turėti lūkesčių dėl nuomos sutartyse nurodyto nuomojamo ploto, nes visos valstybinio žemės sklypo nuomos sutartys yra nutrauktos ir išregistruotos iš Nekilnojamojo turto registro. Parengtas Planas Nr. 1 užtikrino kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingą dalį žemės sklype.

2. NŽT Vilniaus m. skyriaus vedėjui priimant įsakymą (2020-01-07) Vilniaus miesto apylinkės teisme vyko civilinė byla, be kita ko, ir dėl aikštelių (unikalūs Nr. 4400-1826-1078, Nr. 4400-1820-2590) nuosavybės pripažinimo pagal ieškovės UAB „Savaitės ekspresas“ ieškinį, todėl NŽT Vilniaus m. skyriaus vedėjas priimdamas įsakymą aikštelėms dalių neišskyrė. 2020-02-07 ši civilinė byla pasibaigė ieškovams atsiėmus ieškinį.

2019 m. dėl pirmiau minėtų aikštelių Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama kita civilinė byla pagal UAB „Dujotekana“, „Znad Wilii“, „M-1“, „Savaitė“ ir kt. ieškinį. Šį ieškinį apeliacinės instancijos teismas atmetė. Minėtoje byloje NŽT nedalyvavo.

3. Šiuo metu Lietuvos Aukščiausiajame Teisme nagrinėjama byla, kuri yra ne dėl žemės sklypo dalių priskyrimo, o dėl pastatų nuosavybės pripažinimo, todėl šis teisminis procesas negalėjo būti pagrindas nepriimti įsakymo.  

Atsižvelgdama į visas pirmiau išdėstytas aplinkybes, akivaizdų ir, kaip įtariama, sąmoningą visuomenės klaidinimą, NŽT ir atskirų jos darbuotojų dalykinės ir profesinės reputacijos menkinimą bei viešus kaltinimus dėl galbūt nusikalstamos veikos vykdymo, NŽT svarsto galimybę dėl T. Janonio publikacijos kreiptis į Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą bei Visuomenės informavimo etikos komisiją.

 
Spausdinimo versija  Spausdinimo versija

  
     
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Kodas 188704927
 Gedimino pr. 19, LT-01103 Vilnius. Tel. 8 706 86666, faks. 8 706 86949, el. paštas nzt@nzt.lt
Biudžetinė įstaiga, duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre.
Kontaktai | Svetainės struktūra | Lankytojo atmintinė
Pagrindinė svetainės versija pritaikyta naudotis neįgaliesiems.