English
 Pradžia
Lankytojų statistika
Iš viso apsilankė: 5802027
Šiandien apsilankė: 11679
Dabar naršo: 92
Nuolat veikiančių GPS stočių tinklas

Nacionalinė žemės tarnyba yra Lietuvos Respublikos globalinės padėties nustatymo sistemos nuolatinių stočių tinklo valdytoja, šio tinko tvarkytojo funkcijas atlieka VĮ Distancinių tyrimų ir geoinformatikos centras „GIS-Centras“.

LitPOS GPS stočių tinklą sudaro tolygiai šalies teritorijoje išdėstytos 25 stotys ir duomenų tvarkymo centras. Bendradarbiaujant su Priešgaisrinės saugos departamentu prie Vidaus reikalų ministerijos dauguma GPS stočių įrengta priešgaisrinių gelbėjimo stočių bokštuose. Vidutinis atstumas tarp stočių – apie 50 km. Duomenų srautai realiu laiku perduodami iš GPS stočių į duomenų tvarkymo centrą skirtinėmis duomenų perdavimo linijomis.

 
 GPS stočių išdėstymo schema


Penkiolikoje GPS stočių komplektuota Trimble NetRS imtuvas su Chock ring antena. Detali visų stoties komponentų specifikacija:
    - TRIMMARK 3 radijo modemas,
    - PTU200 kombinuotas slėgio, drėgmės ir temperatūros daviklis,
    - DSL modemas,
    - AC adapteris 12V,
    - e-Power jungtis,
    - UPS,
    - Elektros skaitliukas.
Įrangos spintos bendras vaizdas su NetRS imtuvu
Dešimtyje GPS stočių komplektuota Trimble 5700 imtuvas su Zephyr geodezine antena. Detali visų stoties komponentų specifikacija:
    - COM serveris,
    - DSL modemas,
    - AC adapteris 12V,
    - e-Power jungtis,
    - UPS,
    - Elektros skaitliukas.
Įrangos spintos bendras vaizdas su Trimble 5700 imtuvu
Regioninio duomenų centro techninę įrangą sudaro du serveriai ir 3 personaliniai kompiuteriai. Principinė techninės įrangos sujungimo ir duomenų srautų schema.

Regioninio duomenų centro programinę įrangą sudaro:
1. GPStream.
2. GPSNet
3. NTRIP Caster

 

Galutinės GPS stočių geocentrinės koordinatės:

Stoties ID

X, m

Y, m

Z, m

ALYT

 

3398976.9649

 

1516145.0841

 

5162463.8345

 

BIRZ

 

3229447.1333

 

1489359.1476

 

5277001.2632

 

DKST

 

3243940.0649

 

1604582.9566

 

5234563.7576

 

ELKT

 

3351170.5665

 

1537439.3579

 

5187197.6951

 

JNSK

 

3254951.1129

 

1423244.2343

 

5279545.6560

 

KAUN

 

3358007.0316

 

1493646.8244

 

5195474.0172

 

KEDN

 

3328307.9272

 

1481452.4419

 

5217851.0324

 

KELM

 

3323954.5752

 

1406190.7113

 

5241339.5567

 

KRTN

 

3341535.2395

 

1299158.5181

 

5257522.0579

 

MAZK

 

3280421.8632

 

1345973.9728

 

5284026.4855

 

MRJM

 

3401532.0429

 

1469808.5944

 

5174067.1853

 

PNVZ

 

3280107.0182

 

1481464.1478

 

5248074.7214

 

RIET

 

3339386.2472

 

1344366.6952

 

5247685.1606

 

RKSK

 

3227843.2847

 

1545633.7293

 

5261963.2075

 

SAKI

 

3377977.1420

 

1437266.6927

 

5198395.1420

 

SAUL

 

3286704.2435

 

1416460.6614

 

5261850.7414

 

SILT

 

3383189.4086

 

1330395.0390

 

5223161.4413

 

SLCN

 

3368884.4832

 

1598567.8273

 

5157449.4799

 

SVNL

 

3282373.1494

 

1600631.5797

 

5211914.5063

 

TAUR

 

3371431.9128

 

1381753.1762

 

5217506.5553

 

TELS

 

3310235.8028

 

1353642.5563

 

5263671.8853

 

UTEN

 

3264090.1196

 

1566185.1183

 

5233638.7289

 

VARN

 

3398712.6589

 

1555724.7240

 

5150966.7399

 

VEIS

 

3432564.2117

 

1507107.7801

 

5143018.0381

 

VGTU

3336888.9372

1580025.0126

5183706.4935


 
LitPOS paslauga Metodas Tikslumas
DGPS Tinklo sprendimas tikrajame laike, teikiant kodines pataisas +-03m iki +-0.5m
VRS Tinklo sprendimas tikrajame laike, teikiant fazines pataisas +-2cm
GPPS Tinklo sprendimas po matavimų +-1cm

Pataisos transliuojamos šiais formatais: RTCM 2.3, RTCM 3.0, CMR, CMR+, DGPS.
GPPS paslaugai reikalingi GPS matavimų duomenys atsiunčiami per FTP serverį arba elektroniniu paštu.
Vartotojai privalo registruotis LitPOS svetainėje. Užpildžius įprastą formą, elektroniniu paštu jiems bus atsiųstas LitPOS vartotojo vardas ir slaptažodis bei pataisų teikimo paslaugos serverio adresas.

Kaip vartotojai gali gauti LitPOS pataisas

Visų pirma vartotojai turi prisijungti prie LitPOS sistemos ir gauti LitPOS vartotojo vardą bei slaptažodį. Vartotojai, turintys reikalavimus atitinkančią įrangą, gali jungtis GPRS ir GSM ryšio priemonėmis prie nurodytų LitPOS serverių ir gauti geodezinių koordinačių pataisas realiu laiku vykdant matavimus. Vartotojai, neturintys reikalavimus atitinkančią įrangą, gali kreiptis į LitPOS administratorių dėl virtualios referencinės stoties (maksimaliai arti matuojamų objektų) sudarymo, bei šios stoties koordinačių pataisų apskaičiavimo.

Pagrindiniai reikalavimai vartotoju GPS imtuvams

Vartotojų, kurie vietos nustatymui taikys geodezinių koordinačių pataisas, teikiamas GPRS ir GSM technologija, GPS imtuvams keliami šie reikalavimai:
 • RTK opcija
 • GPRS internetinio ryšio palaikymas
 • NTRIP protokolo palaikymas

Vartotoju teises ir pareigos
 1. LitPOS vartotojai - fiziniai ir juridiniai asmenys, naudojantys GPNS įrangą objektų erdvinei padėčiai nustatyti.
 2. LitPOS vartotojų teisės:
 2.1. gauti prieigą prie LitPOS duomenų LitPOS valdytojo nustatyta tvarka;
 2.2. gauti informaciją apie LitPOS kokybės parametrus;
 2.3. pagal LitPOS duomenis nustatyti erdvinę objekto padėtį žemės paviršiuje Lietuvos Respublikos teritorijoje ir perduoti šiuos objekto duomenis tretiesiems asmenims.
 3. LitPOS vartotojų pareigos:
 3.1. informuoti LitPOS valdytoją apie pastebėtus LitPOS gedimus ir telekomunikacinių ryšių trukdžius;
 3.2. informuoti LitPOS valdytoją apie LitPOS kokybės parametrų pasikeitimus;
 3.3. pranešti LitPOS valdytojui apie vartotojo identifikavimo duomenų pasikeitimus.

Kaip prisijungti prie LitPOS
 
Pataisu skaiciavimas LitPOS tinkle

LitPOS tinkle taikoma virtualiųjų referencinių stočių (VRS) technologija. Šis metodas pagrįstas tuo, kad GPS referencinės (bazinės, atraminės) stotys įrengiamos Žemės paviršiaus taškuose, kurių koordinatės tiksliai žinomos reikiamoje koordinačių sistemoje. Tam tikro skaičiaus GPS referencinių stočių matavimų duomenys virtualiųjų referencinių stočių yra apibendrinami ir sisteminami. Taip patikimiau ir tiksliau nustatoma GPS signalų naudotojo padėtis, priimant jau apdorotus ir modeliuotus signalus iš virtualiųjų stočių. GPS referencinės ir virtualiosios stotys telemetrinio ryšio kanalais transliuoja naudotojams koordinačių, pseudoatstumų, nešlio fazių pataisas tam tikrų modelių pavidalu. Šios pataisos naudotojų imtuvuose panaudojamos atitinkamiems matavimų rezultatams arba parametrų reikšmėms pataisyti.
GPS referencinių stočių transliuojamos koordinačių, pseudoatstumų ir nešlio fazių pataisos keičiasi mažai, nedaug kintant atstumui (maždaug iki 10 km) tarp GPS naudotojo imtuvo ir referencinės stoties. Tai lemia troposferos ir jonosferos būklė. Todėl, referencines stotis išdėsčius didesniu atstumu, tenka sukurti GPS virtualiąsias stotis, kurios transliuoja iš referencinių stočių sudarytus pataisų modelius. Šie modeliai transliuojami nedelsiant („realiuoju laiku“). Vartotojo padėties koordinačių pataisos priklauso nuo atstumo tarp vartotojo ir virtualiosios stoties bei krypties į šią stotį.
Kadangi GPS referencinės stotys įrengiamos taškuose, kurių koordinatės tiksliai žinomos (keleto milimetrų ar centimetrų tikslumu), tai kiekviena GPS referencinė stotis pagal priimtus DŽP kodinius ir nešlio signalus nustatydama savo koordinates gali apskaičiuoti išmatuotų koordinačių pataisas.
GPS imtuvo vartotojas išmatuotas taškų koordinates koreguoja pataisomis, apskaičiuotomis pagal VRS transliuojamas koordinačių pataisas.

LitPOS duomenu paketai

LitPOS duomenis sudaro:
 1. GPNS palydovų signalų informacija;
 2. LitPOS stočių informacija;
 3. LitPOS meteorologinė informacija;
 4. LitPOS teikiamos pataisos GPNS signalų paklaidoms realiu laiku eliminuoti;
 5. jonosferos modelio parametrai;
 6. Lietuvos Respublikos geodezinio pagrindo parametrai;
 7. Lietuvos Respublikos ir susijusių geodezinių koordinačių sistemos parametrai.

 GPS stočių tinklas LitPOS vartotojams teikia šias paslaugas:

 LitPOS itvirtinimas ir susiejimas su geodeziniu pagrindu.
 Atlikti šie GPS stočių įtvirtinimo, derinimo ir valdymo darbai:

1. GPS stočių tinklo erdvinis koordinavimas:
1.1. I-osios klasės GPS matavimai dvidažniais GPS imtuvais 25 GPS stotyse, sudarant trianguliacijos tinklą taip, kad būtų išmatuotos mažiausiai trys stygos iki kiekvienos iš GPS stoties, pradiniais geodeziniais punktais priimant valstybinio GPS tinklo nulinės ir pirmosios klasės punktus.
Vykdyti matavimai trijomis sesijomis, kurių trukmė atitinkamai 12 val. (135 GPS diena), 24 val. (136 GPS diena) ir 12 val. (137 GPS diena). Matuota dvidažniais Astech firmos Z-Surveyor (1 vnt.), Z-12 (2 vnt.) ir TRIMBLE firmos NetRS (14 vnt.), 5700 (14 vnt.). Taigi, vienu metu buvo matuota 6 Lietuvos valstybinio nulinės klasės tinklo punktuose ir 25 naujai įrengiamose GPS stotyse.
1.2. GPS stočių tinklo apdorojimas ir geodezinių koordinačių nustatymas Lietuvos ir Europos koordinačių sistemoje, pradiniais geodeziniais punktais priimant valstybinio GPS tinklo nulinės klasės punktus.
Apdoroti trijų matavimo sesijų rezultatai:
     • 135 GPS dienos klaidų elipsės
     • 136 GPS dienos klaidų elipsės
     • 137 GPS dienos klaidų elipsės
Galutinės GPS stočių koordinatės apskaičiuotos vidutiniu svertiniu būdu. GPS stočių geocentrinių koordinačių palyginimas:

Nuolat veikianciu GPS stociu tinklo poreikis

Vienas iš pagrindinių Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos deleguotų strateginių uždavinių yra valstybinio geodezinio pagrindo, integruoto į Europos Sąjungos tinklus, kūrimas ir vystymas. Valstybinių geodezinių tinklų susiejimas su atitinkamais Europos bendraisiais tinklais garantuoja Europos geodezinių koordinačių, aukščių, sunkio pagreičio ir magnetinio lauko sistemų perdavimą, priėmimą ir taikymą Lietuvoje.
Geodezinis pagrindas nustato vienmatę gravimetrinę ir trimatę geometrinę (Euklido) erdvę. Trimatę geometrinę erdvę išreiškia geodezinių koordinačių sistema, o vienmatę gravimetrinę erdvę – geodezinių aukščių sistema. Tiek geodezinių koordinačių sistema, tiek aukščių sistema įtvirtinama ir perduodama geodeziniais tinklais, kurių pagrindiniai elementai yra geodeziniai punktai.
2004 m. baigtas sudaryti Lietuvos valstybinis planimetrinis tinklas, kuris garantuoja bendrosios Lietuvos koordinačių sistemos LKS-94 taikymą visoje valstybės teritorijoje. Tai leidžia korektiškai atlikti valstybės sienų demarkavimą, pilnai kartografuoti visą šalies teritoriją , sėkmingai baigti žemės reformą, tvarkyti nekilnojamojo turto kadastrą ir registrą vientisoje sistemoje taikant geoinformacines technologijas ir spręsti kitus valstybinės reikšmės uždavinius.
Tačiau šis planimetrinis tinklas yra pasyvus ir neteikia galimybių nustatyti geodezines koordinates realiame laike. Žinoti realiame laike visuomenės individo padėtį erdvėje galimybės nesudarytos. Tokių galimybių užtikrinimas labai pagerintų visos informacinės visuomenės kokybę. Todėl Europos Sąjungos valstybėse kuriami nuolat veikiančių GPS (Globalinė padėties nustatymo sistema) stočių tinklai, kuriuose taikomas skirtuminis GPS (Differential GPS arba DGPS) metodas – tikrojo laiko kinematinio metodo rūšis, kai pataisos iš GPS stočių transliuojamos radijo bangomis iš specialių radijo stočių arba perduodamos internetu.
Nuolat veikiančių GPS stočių tinklo LitPOS (LIThuanian POsitioning System) sudarymas Lietuvos teritorijoje palengvins ekstremalių situacijų teritorijų identifikavimą, transporto valdymą, logistiką, įvairius su koordinačių nustatymu susietus geodezinius darbus, tiesioginių išmokų žemės ūkio produkcijos gamintojams bei kitos ES teikiamos paramos administravimą. Šis tinklas leis supaprastinti ir atpiginti geodezinius matavimus bei užtikrins centimetrinį koordinačių bei aukščių nustatymo tikslumą matuojant vienu prietaisu, o tai ypač svarbu atliekant pasėlių identifikavimo ar kontrolės darbus. Nuolat veikiančių GPS stočių transliuojamomis pataisomis galės naudotis mokslo ir studijų institucijos, užsiimančios mokslinių tyrimų, mokslo rezultatų diegimo, propagavimo veikla, navigatoriai, karinės struktūros, geležinkeliečiai, automobilių apsaugos ir draudimo kompanijos, tyrinėjimo ir statybos organizacijos, ryšininkai, miestų komunalinės ir specializuotos tarnybos ir t.t.

Lietuvos nuolat veikianciu GPS stociu tinklo (LitPOS) esmines nuostatos

Lietuvos Respublikos globalinės padėties nustatymo sistemos (toliau - GPNS) nuolatinių stočių tinklas yra Lietuvos Respublikos valstybinio geodezinio pagrindo infrastruktūros dalis, leidžianti nustatyti objekto padėtį realiu laiku, teikiant pataisas ryšio priemonėmis iš žinomų taškų.
LitPOS sudaro Lietuvos Respublikos teritorijoje išdėstytos GPNS stotys, duomenų perdavos tinklas ir duomenų tvarkymo centras.
LitPOS paskirtis – apskaičiuoti ir eliminuoti GPNS matavimo priemonėmis gaunamas GPNS signalų paklaidas, naudojant GPNS matavimo įrangą objektų erdvinei padėčiai žemės paviršiuje Lietuvos Respublikos teritorijoje nustatyti.
Globalinės padėties nustatymo sistemos nuolatinių stočių tinklo (toliau - LitPOS) veiklą, darbo organizavimą, duomenų tvarkymą, saugą ir naudojimą, nustato jo valdytojo ir tvarkytojo teises bei pareigas reguliuoja Lietuvos Respublikos globalinės padėties nustatymo sistemos nuolatinių stočių tinklo nuostatai (toliau – Nuostatai) Lietuvos Respublikos globalinės padėties nustatymo sistemos nuolatinių stočių tinklo nuostatai ir Lietuvos Respublikos globalinės padėties nustatymo sistemos nuolatinių stočių tinklo duomenų saugos nuostatai buvo patvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generalinio direktoriaus 2008 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. 1P-58 „Dėl Lietuvos Respublikos globalinės padėties nustatymo sistemos nuolatinių stočių tinklo nuostatų ir Lietuvos Respublikos globalinės padėties nustatymo sistemos nuolatinių stočių tinklo duomenų saugos nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr.64-2441).

LitPOS veikla:
1. nuolatinis GPNS signalų priėmimas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje tolygiai išdėstytose LitPOS stotyse ir duomenų perdavimas saugiu valstybiniu duomenų perdavimo tinklu į LitPOS duomenų tvarkymo centrą;
2. LitPOS stočių surinktų duomenų apdorojimas ir pataisų GPNS signalų paklaidoms eliminuoti realiu laiku apskaičiavimas;
3. nuolatinis apskaičiuotų GPNS signalų pataisų teikimas GPNS įrangos vartotojams telekomunikacinėmis ryšio priemonėmis. 

LitPOS struktura

LitPOS GPS stočių tinklą sudaro tolygiai šalies teritorijoje išdėstytos 25 stotys ir Vilniaus Gedimino technikos universitete įrengtas regioninis valdymo centras. Bendradarbiaujant su Priešgaisrinės saugos departamentu dauguma GPS stočių įrengta priešgaisrinių gelbėjimo stočių bokštuose. Vidutinis atstumas tarp stočių - apie 50 km. Duomenų srautai tikruoju laiku perduodami iš GPS stočių į regioninį valdymo centrą skirtinėmis duomenų perdavimo linijomis. Numatyta, kad daugiausia vartotojų vietos nustatymui taikys geodezinių koordinačių pataisas, teikiamas GSM ir GPRS technologijomis.

Koordinaciu skaiciavimas ir ju tikslumas

GPS veikia geocentrinėje koordinačių sistemoje, todėl gaunamos stačiakampės geocentrinės erdvinės taškų koordinatės X,Y,Z. Pereinant prie topocentrinių koordinačių apskaičiuojamos taškų elipsoidinės koordinatės B, L ir elipsoidinis (geodezinis) aukštis He, kuris skaičiuojamas nuo elipsoido paviršiaus iki taško. Praktiniuose darbuose naudojamas normalinis aukštis Hn, kuris susijęs su Žemės gravitaciniu lauku ir skaičiuojamas nuo geoido paviršiaus iki taško.

GPS matavimo metodai

     GPS matavimų metodai:
     1. Statinis (Static).
     2. Perstebėjimų (Reoccupation).
     3. Greitasis statinis (Rapid Static).
     4. Kinematinis (Kinematic).
     5. Stovėjimo - judėjimo kinematinis (Stop&Go Kinematic).
     6. Realaus laiko kinematinis (Real Time Kinematic -RTK).
     7. Skirtuminis GPS (Differencial GPS).
1. Statinis (Static). Statinis metodas yra pats tiksliausias ir patikimiausias. Jo esmė yra vienalaikis matavimas dviejuose arba daugelyje taškų, priklausomai nuo turimų imtuvų kiekio. Pvz., turint 4 imtuvus galima iškart matuoti 4 taškuose, sudarysiančiuose geodezinį keturkampį, ir išskaičiuoti šešių erdvinių vektorių dedamąsias. Matavimų laikas priklauso nuo matuojamų vektorių ilgio, palydovų stebėjimo galimybių, atmosferos sąlygų ir kitų reikalavimų. Paprastai matavimai trunka 0,5 - 3 valandas, tačiau, tarptautinių kampanijų metu, matavimai užima 7 - 10 parų. Pvz., EUREF BAL 92 kampanijos metu matuota 6 paras, o sudarant valstybinį pirmosios klasės GPS tinklą - 12 val.
Statinio metodo trūkumai yra ilgas matavimų laikas lauke, didelis sukauptų matavimo rezultatų kiekis, ilgas jų apdorojimo procesas. Tačiau jis beveik nepamainomas matuojant ilgesnius nei 15 km vektorius.
2. Perstebėjimų (Reoccupation, Pseudokinematic). Tai iš esmės irgi statinis metodas, tik taškuose matuojama trumpiau, pvz., 10 min., po to einama į kitą tašką, vėl matuojama, ir taip toliau einama į visus nustatomus taškus, kol grįžtama į pirmąjį, ir vėl matuojama visuose iš eilės po trumpą laiko tarpą. Tuo metu žinomame taške matuojama ištisai.
Šio metodo privalumas yra trumpesnis matavimų laikas, vienok sugaištama kelionei bei imtuvo pastatymams taškuose. Šį metodą patogu taikyti, jei punktuose įrengti ženklai su priverstiniu geodezinių prietaisų centravimu, ir taškai yra netoli vienas nuo kito.
Metodas taikomas retai.
3. Greitasis statinis (Rapid Static). Šis metodas skiriasi nuo statinio tuo, kad matuojama trumpai. Jei vektorius yra trumpesnis už 10 km, matuoti reikia 10 min. Kiekvienam kilometrui virš 10 km, matavimų trukmę reikia pailginti 1 min. Palydovų stebėjimo sąlygos turi būti labai geros, kadangi per vieną trumpą periodą visuose imtuvuose reikia registruoti signalus iš tų pačių palydovų.
Norint užtikrinti didelį matavimų tikslumą ir patikimumą reikia matuoti su dvidažniais imtuvais, kurie gali priimti P kodą. Jei vektoriai yra ilgesni už 15 km., greitasis statinis virsta artimu paprasčiausiai statiniam. 
4. Kinematinis (Kinematic). Kinematinis metodas realizuojamas dviem etapais. Pirmiausia, matuojama dviejuose žinomuose punktuose greituoju statiniu metodu (apie 5 min.), išsprendžiant fazinių matavimų neapibrėžtumo uždavinį, t.y. surandamas sveikų bangų kiekis. Jis išlieka nepakitęs tol, kol nepertraukiamai stebimas tas pats palydovas. Toliau nepertraukiamai (neišjungiant imtuvo) matuojama, judant per kitus taškus. Žinant sveikų bangų kiekį, matuojamųjų taškų tikslios padėtys gali būti apskaičiuotos per kelias sekundes.
Kinematinio metodo privalumas yra greitas taškų padėties nustatymas ant žemės ir erdvėje. Didžiausias trūkumas yra nepertraukiamų matavimų užtikrinimas mažiausiai iš 4 palydovų. Medžiai, pastatai, viadukai ir kitos kliūtys dažnai trukdo įgyvendinti šį metodą. Skrendant lėktuvu, svarbu nedaryti staigių posūkių, kad lėktuvo sparnas neuždengtų horizonto.
5. Stovėjimo - judėjimo kinematinis (Stop&Go Kinematic). Šis populiarus metodas yra junginys greitojo statinio ir kinematinio metodo. Šiuo būdu irgi matuojama neišjungiant imtuvo, tik taškuose kelioms minutėms sustojama, kad būtų atnaujinamas sveikų bangų kiekio suradimas. Tokiu būdu tarsi iš naujo pradedamas kinematinis metodas, jei prieš tai su palydovais buvo prarastas ryšys.
6. Realaus laiko kinematinis (Real Time Kinematic – RTK). Šio metodo esmė yra tokia pati, kaip paprasto kinematinio metodo, tačiau papildomai GPS imtuvas, esantis žinomame taške perduoda radijo bangomis, GSM ryšiu ar internetu pataisas, kurias priima judantis imtuvas, ir jame galima iškart apskaičiuoti nežinomų taškų padėtis bei jų tikslumą.
 

Bloko Nr.

 

 

Paleidimo data

 

 

Orbitinės padėties Nr.

 

 

Dažnio ir laiko etalonų tipai

 

 

(C -cezio, R - rubidžio)

 

 

1

 

 

II

 

 

89 02 14

 

 

nebeveikia

 

 

 

 

 

2

 

 

II

 

 

89 06 10

 

 

 

 

 

 

 

 

3

 

 

II

 

 

89 08 18

 

 

 

 

 

 

 

 

4

 

 

II

 

 

89 10 21

 

 

 

 

 

 

 

 

5

 

 

II

 

 

89 12 11

 

 

 

 

 

 

 

 

6

 

 

II

 

 

90 01 24

 

 

 

 

 

 

 

 

7

 

 

II

 

 

90 03 26

 

 

 

 

 

 

 

 

8

 

 

II

 

 

90 08 02

 

 

 

 

 

 

 

 

9

 

 

II

 

 

90 10 01

 

 

 

 

 

 

 

 

10

 

 

II

 

 

90 11 26

 

 

 

 

 

 

 

 

11

 

 

IIA

 

 

91 07 04

 

 

D6

 

 

C

 

 

12

 

 

IIA

 

 

92 02 23

 

 

A5

 

 

R

 

 

13

 

 

IIA

 

 

92 04 10

 

 

B4

 

 

C

 

 

14

 

 

IIA

 

 

92 07 07

 

 

F2

 

 

R

 

 

15

 

 

IIA

 

 

92 09 09

 

 

A4

 

 

C

 

 

16

 

 

IIA

 

 

92 11 22

 

 

F6

 

 

C

 

 

17

 

 

IIA

 

 

92 12 18

 

 

F5

 

 

R

 

 

18

 

 

IIA

 

 

93 02 03

 

 

D2

 

 

C

 

 

19

 

 

IIA

 

 

93 03 30

 

 

E3

 

 

C

 

 

20

 

 

IIA

 

 

93 05 13

 

 

C5

 

 

R

 

 

21

 

 

IIA

 

 

93 06 26

 

 

A1

 

 

R

 

 

22

 

 

IIA

 

 

93 08 30

 

 

B4

 

 

R

 

 

23

 

 

IIA

 

 

93 10 26

 

 

D4

 

 

R

 

 

24

 

 

IIA

 

 

94 03 10

 

 

C1

 

 

R

 

 

25

 

 

IIA

 

 

96 03 28

 

 

C2

 

 

R

 

 

26

 

 

IIA

 

 

96 06 16

 

 

E3

 

 

C

 

 

27

 

 

IIA

 

 

96 09 12

 

 

B2

 

 

C

 

 

28

 

 

IIA

 

 

97 11 06

 

 

A3

 

 

C

 

 

1

 

 

IIR

 

 

97 01 17

 

 

 

 

 

 

 

 

2

 

 

IIR

 

 

97 07 23

 

 

F3

 

 

R

 

 

3

 

 

IIR

 

 

99 10 07

 

 

D2

 

 

R

 

 

4

 

 

IIR

 

 

2000 05 11

 

 

E1

 

 

R

 

 

5

 

 

IIR

 

 

2000 07 16

 

 

B3

 

 

R

 

 

6

 

 

IIR

 

 

2000 11 10

 

 

F1

 

 

R

 

 

7

 

 

IIR

 

 

2001 01 30

 

 

E4

 

 

R

 

 

8

 

 

IIR

 

 

2003 01 29

 

 

B1

 

 

R

 

 

9

 

 

IIR

 

 

2003 03 31

 

 

D3

 

 

R

 

 

10

 

 

IIR

 

 

2003 12 21

 

 

E2

 

 

R

 

 

11

 

 

IIR

 

 

2003 03 21

 

 

C3

 

 

R

 

 

12

 

 

IIR

 

 

2004 06 23

 

 

F4

 

 

R

 

 

13

 

 

IIR

 

 

2004 11 06

 

 

D1

 

 

R

 

 

14

 

 

IIR

 

 

2005 09 26

 

 

C4

 

 

R

 

 

15

 

 

IIR-M

 

 

2006 09 25

 

 

A2

 

 

R

 

 

16

 

 

IIR-M

 

 

2006 11 17

 

 

B5

 

 

R

 

GPS palydovai turi specialią aparatūrą geodeziniams ir navigaciniams uždaviniams spręsti:
• aukšto stabilumo generatorius, generuojančius fundamentalųjį 10,23 Mhz dažnį, kurį panaudojant gaunami du nešantieji dažniai ir laiko skalės žymės,
• atominius laikrodžius, naudojančius rubidžio ir cezio dažnio ir laiko etalonus,
• elektromagnetinių bangų siųstuvus,
• sistemą, apdorojančią priimtą iš antžeminio segmento stočių telemetrinę ir efemeridinę informaciją,
• dvi 7 m2 Saulės baterijų plokštes.
GPS palydovo signalai perduodami dviem nešančiai dažniais: L1=1575,42 Mhz (bangos ilgis l1=19,03 cm) ir L2=1227,60 Mhz (bangos ilgis l2=24,42 cm). Naudojant du nešančius dažnius galima įvertinti paklaidas, atsirandančias dėl jonosferos poveikio radijo bangų sklidimui. Dažnis L1 moduliuotas tiksliu P kodu (Precision code) ir mažiau tiksliu C/A kodu (Coarse/Acquisition code), o dažnis L2 - tik P kodu.


Paskutinis atnaujinimas: 2013-02-28 06:24:17

         
           
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Kodas 188704927
 Gedimino pr. 19, LT-01103 Vilnius. Tel. 8 706 86666, faks. 8 706 86949, el. paštas nzt@nzt.lt
Biudžetinė įstaiga, duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre.
Kontaktai | Svetainės struktūra | Lankytojo atmintinė
Pagrindinė svetainės versija pritaikyta naudotis neįgaliesiems.