English
 Pradžia
Lankytojų statistika
Iš viso apsilankė: 2276025
Šiandien apsilankė: 2419
Dabar naršo: 185
Aktualijos
2017-03-02
Panaikinus Nacionalinę žemės tarnybą – korupcijos tik padaugėtų

Vadovaujantis Žemės įstatymo nuostatomis, Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) yra pagrindinė Lietuvos valstybės institucija, kuri įgyvendina valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo srityje.

Šiuo metu NŽT patikėjimo teise valdo per 1,05 mln. ha Lietuvos Respublikos valstybinės žemės ir užtikrina visapusišką šios žemės valstybinę kontrolę.

Vien per 2016 m. NŽT atliko daugiau nei 10 000 žemės naudojimo valstybinės kontrolės patikrinimų visoje Lietuvoje. Šių patikrinimų metu buvo nustatyta 2 210 žemės naudojimo tvarkos pažeidimų.

Atliekamų patikrinimų ir nustatomų įstatymų pažeidimų mastai rodo, kad privatūs asmenys su valstybei priklausančia žeme dažnai elgiasi kaip su savo nuosavybe ir sąmoningai ignoruoja valstybės bei visuomenės interesus.

Esant tokiai situacijai yra akivaizdu, kad valstybė turėtų būti suinteresuota turėti stiprią ir efektyviai veikiančią instituciją, kuri, nepaisydama pavienių asmenų ar suinteresuotų grupių savanaudiškų interesų pelnytis valstybės sąskaita, užtikrintų didžiausio valstybės ir visuomenės turto – žemės – apsaugą.

Pastaruoju metu vis dažniau pasirodantys kai kurių valstybės ir savivaldybių politikų siūlymai naikinti NŽT ir jos funkcijas pavesti savivaldybėms gali būti vertinami tik kaip siekis silpninti valstybinės žemės administravimą, jos naudojimo kontrolę ir priežiūrą ir tokiu būdu sukurti palankią terpę galimiems piktnaudžiavimams ir korupcijai.

Be to, kai kurie politikai sąmoningai klaidina visuomenę teigdami, kad panaikinus NŽT paspartėtų žemės grąžinimo procesas. Ši problema ypač opi Vilniaus mieste.

Teisinis pagrindas NŽT priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo miestuose yra savivaldybių rengiami miestų žemės sklypų detalieji planai arba žemės valdos projektai ir patvirtintos žemės sklypų kadastro duomenų bylos. Jeigu minėtų dokumentų savivaldybė nepateikia NŽT, ši neturi teisės atkurti nuosavybės teisių į žemę.

Taigi žemės grąžinimas miestų teritorijose priklauso nuo savivaldybių veiksmų – būtent jos yra teritorijų planavimo dokumentų iniciatorės, o savivaldybės teritorijos bendrojo plano ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas yra savarankiška savivaldybės funkcija. Miestų savivaldybės yra vieninteliai žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo organizatoriai, todėl visais atvejais, kuomet NŽT turi spręsti klausimus dėl valstybinės žemės nuomos, pardavimo ar perdavimo nuosavybėn, pagrindinę įtaką tokiems sprendimams turi savivaldybių atliekami veiksmai ir priimti sprendimai organizuojant ir tvirtinant žemės sklypų suprojektavimo dokumentus.

Pavyzdžiui, Kauno mieste, kurio savivaldybė nėra suinteresuota dėl kokių nors politinių ar kitokių motyvų sąmoningai vilkinti žemės grąžinimo proceso, – jis baigtas 90 proc. Klaipėdos mieste nuosavybės atkūrimo procesas baigtas 100 proc. Panaši padėtis yra daugelyje kitų Lietuvos miestų.

Tuo tarpu Vilniuje, vieninteliame visoje Lietuvoje, dėl pačios savivaldybės kaltės, tai yra, nenoro rengti teritorijų planavimo dokumentų, nuosavybė atkurta tik apie 54 proc. Vilniaus mieste 6,43 tūkst. piliečių pateikė prašymus atkurti nuosavybės teises į 5,24 tūkst. ha žemės plotą. Tačiau dėl savivaldybės neveiklumo, iki 2017 m. sausio 1 d. Vilniaus mieste nuosavybės teisės atkurtos tik į 2,87 tūkst. ha žemės.

NŽT ne kartą kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę prašydama nevilkinti nuosavybės grąžinimo proceso, tačiau savivaldybė iki šiol nesiima jokių konkrečių veiksmų šiai problemai spręsti. Todėl darytina pagrįsta prielaida, kad toks savivaldybės elgesys, prieštaraujantis žmonių lūkesčiams, galimai yra sąmoningai skatinamas.

Taip pat pažymėtina, kad NŽT neslepia nuo visuomenės esamų veiklos problemų ar atskirų darbuotojų netinkamo pareigų atlikimo ar korupcijos atvejų.

Siekiant, kad NŽT darbas visuomenės ir valstybės interesams būtų kuo efektyvesnis, Tarnybos ir Žemės ūkio misterijos vadovybė pradėjo NŽT struktūrinę pertvarką. Po šios reformos bus užtikrinta didesnė Tarnybos teritorinių skyrių veiklos kontrolė, racionaliau išnaudojami turimi žmogiškieji ir finansiniai resursai, pagerės bendradarbiavimas su visomis valstybės, savivaldybių ir teisėsaugos institucijomis.

 

 

 
Spausdinimo versija  Spausdinimo versija

         
           
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Kodas 188704927
 Gedimino pr. 19, LT-01103 Vilnius. Tel. 8 706 86666, faks. 8 706 86949, el. paštas nzt@nzt.lt
Biudžetinė įstaiga, duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre.
Kontaktai | Svetainės struktūra | Lankytojo atmintinė
Pagrindinė svetainės versija pritaikyta naudotis neįgaliesiems.