English
 Pradžia
Lankytojų statistika
Iš viso apsilankė: 4412406
Šiandien apsilankė: 376
Dabar naršo: 64
  • Laisva valstybinė žemė
  • Žemės reforma
  • Dokumentų patikros
  • Aukcionai
  • Geodezija ir kartografija

Piliečių nuosavybės teisių į žemę, mišką ar vandens telkinius atkūrimas

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių, kurių nekilnojamasis turtas pagal TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas ir kurių nuosavybės teisės buvo pradėtos atkurti pagal Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“, nuosavybės teisių atkūrimo tęstinumo pripažinimo bei atkūrimo tvarką ir sąlygas įvertinant susiformavusius objektyvius visuomeninius turtinius santykius.

Į kokį turtą gali būti atkuriamos nuosavybės teisės? Šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytiems piliečiams atkuriamos nuosavybės teisės į šį nekilnojamąjį turtą:

  1. žemę;
  2. miškus;
  3. vandens telkinius;
  4. ūkinės-komercinės paskirties pastatus bei jų priklausinius;
  5. gyvenamuosius namus bei jų priklausinius.

Nuosavybės teisės atkuriamos ir į neišlikusį šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytą nekilnojamąjį turtą. Nuosavybės teisės atkuriamos ir į tą šio straipsnio 1 dalies 4 bei 5 punktuose nurodytą nekilnojamąjį turtą, kuris 1991 m. rugpjūčio 1 d. buvo išlikęs, tačiau po to jo neliko dėl valstybės, savivaldybės institucijų priimtų sprendimų.

Kam gali būti atkuriamos nuosavybės teisės? Nuosavybės teisės į šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytą nekilnojamąjį turtą atkuriamos Lietuvos Respublikos piliečiams:

1) turto savininkui;
2) asmenims, kuriems miręs turto savininkas testamentu paliko savo turtą, nepaisant to, kad testamente nėra duomenų apie žemės ar kito nekilnojamojo turto palikimo faktą, o šiems mirus, – jų sutuoktiniui, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams) ar šių asmenų sutuoktiniui bei vaikams;
3) turto savininko, kuris mirė ir nepaliko testamento ar okupacijos metais (1939–1990 metais) emigravo į užsienį ir ten, netekdamas Lietuvos Respublikos pilietybės, priėmė kitos šalies pilietybę, sutuoktiniui, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams), jei šie asmenys yra Lietuvos Respublikos piliečiai, – į jiems tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį;
4) turto savininko vaiko (įvaikio), kuris yra miręs, sutuoktiniui, vaikams (įvaikiams) – į mirusiajam tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį;
5) asmenims, kuriems turtas perleistas nesilaikant įstatymo nustatytos formos ir tvarkos testamentu (naminiu testamentu) arba sutartimis (pirkimo–pardavimo, dovanojimo ar kitokiu rašytiniu dokumentu), taip pat asmenims, kuriems nuosavybės teisių perėmėjai testamentu paliko turtą. Norintys atkurti nuosavybės teises piliečiai turi kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Jeigu piliečiai, kurie nustatytu laiku buvo padavę prašymus atkurti nuosavybės teises, yra mirę, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui, jeigu šis yra Lietuvos Respublikos pilietis.

Šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti piliečiai – turto savininkai teisę atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą iki 2001 m. gruodžio 31 d. gali perleisti notariškai patvirtinta sutartimi savo vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui bei vaikaičiams, jeigu šie yra Lietuvos Respublikos piliečiai. Neatsižvelgiant į piliečių, kurie pagal sutartį dėl teisės perleidimo įgijo teisę atkurti nuosavybės teises į miesto žemę, skaičių, šios teisės jiems atkuriamos tokiomis pat sąlygomis ir tvarka, kaip jos būtų atkuriamos šių teisių perleidėjui.

Šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytiems piliečiams – turto savininko vaiko (įvaikio), kuris yra miręs, sutuoktiniui, vaikams (įvaikiams) atkuriamos nuosavybės teisės į turto savininko mirusiam vaikui (įvaikiui) tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį. Jeigu kiti turto savininko vaikai (įvaikiai), jų sutuoktiniai ir vaikai (įvaikiai) yra taip pat mirę arba šio įstatymo nustatytais terminais nepateikia prašymo atkurti nuosavybės teises, šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytų piliečių prašymu gali būti atkuriamos nuosavybės teisės į visą savininko išlikusį nekilnojamąjį turtą.

Kas reglamentuoja piliečių nuosavybės teisių į žemę, mišką ir vandens telkinius atkūrimą?

• 1997 m. liepos 1 d. priimtas Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas (Žin., 1997, Nr. 65-1558);
• Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymas (Žin., 1998, Nr. 61-1728, 2003, Nr. 102-4582);
• Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimas Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (Žin., 1997, Nr. 90-2256);
• Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. birželio 27 d. nutarimas Nr. 730 „Dėl piliečių, kuriems atlyginama pinigais už valstybės išperkamą žemę, mišką ir vandens telkinius, ir piliečių, kuriems atlyginama pinigais, kai jie atsisako perduodamo neatlygintinai nuosavybėn naujo žemės sklypo individualiai statybai mieste, sąrašų sudarymo ir atlyginimo tvarkos aprašo patvirtinimo (Žin., 2000, Nr. 53-1530; 2010, Nr. 120-6127);
• Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. lapkričio 9 d. nutarimas Nr. 1243 „Dėl žemės sklypo mieste, už kurį kompensuojama pinigais, jeigu pilietis atsisako jam perduodamo neatlygintinai nuosavybėn naujo žemės sklypo individualiai statybai, vidutinės vertės nustatymo ir kompensacijos mokėjimo tvarkos“ (Žin., 1999, Nr. 97-2788);
• Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimas Nr. 1130 „Dėl atlyginimo piliečiams už valstybės išperkamą išlikusį nekilnojamąjį turtą valstybei nuosavybės teise priklausančiais vertybiniais popieriais“ (Žin., 2002, Nr. 72-3078; 2010, Nr. 145-7446);
• Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gegužės 20 d. nutarimas Nr. 349 „Dėl kai kurių dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą (Žin., 1993, Nr. 17-441);
• Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. birželio 10 d. nutarimas Nr. 407 „Dėl žemės valdymo nuosavybės teise faktą įrodančių papildomų dokumentų“ (Žin., 1993, Nr. 22-531);
• Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998-04-23 įsakymas Nr. 634 „Dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo tvarkos“ ir kiti teisės aktai.

Piliečių nuosavybės teisių į žemę atkūrimas kaimo vietovėse

Piliečių nuosavybės teisių į žemę, mišką ir vandens telkinius atkūrimas kaimo vietovėse vykdomas vadovaujantis Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 (Žin., 1998, Nr.43-1189; 2011, Nr. 165-7881)

Kokie yra kompensavimo būdai už valdytą žemę kaimo vietovėse?

Šiuo metu piliečiams už kaimo vietovėse esančią valstybės išperkamą žemę atlyginama:

1) perduodant nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės, miško žemės sklypą ar vandens telkinį iš laisvos žemės fondo pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytą eiliškumą;
2) vertybiniais popieriais (atlyginimas vertybiniais popieriais laikinai sustabdytas);
3) perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės sklypą prie nuosavybės teise turimų pastatų;
4) perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam naują žemės sklypą individualiai statybai (savivaldybių administracijoms pateikus NŽT teritoriniams skyriams detaliaisiais planais suformuotų žemės sklypų planus);
5) kompensuojant pinigais.

Kokie yra kompensavimo būdai už valdytą žemę miestų teritorijose?

Šiuo metu piliečiams už miestų teritorijose esančią valstybės išperkamą žemę atlyginama:

1) perduodant nuosavybėn neatlygintinai naują žemės sklypą (per plotą) individualiai statybai, daržui ar sodui mieste;
2) perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam:
2.1) naują žemės sklypą individualiai statybai mieste;
2.2) žemės ūkio paskirties žemės sklypą kaimo vietovėje (šiuo būdu galima atlyginti jeigu išvada dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo nuosavybėn parengta ir atitinkamo NŽT teritorinio skyriaus vadovo priimta iki 2012 m. vasario 1 d.);
3) vertybiniais popieriais (atlyginimas vertybiniais popieriais laikinai sustabdytas);
4) perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį žemės sklypą prie nuosavybės teise turimų pastatų;
5) siekiant užtikrinti piliečių nuosavybės teisių atkūrimą šalies miestuose, Lietuvos Respublikos Seime 2011 m. lapkričio 10 d. priimtas Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo pakeitimo įstatymas (įsigaliojo 2012 m. vasario 1 d.), kuriame reglamentuota galimybė piliečiams kompensuoti pinigais už miestuose, t. y. iki 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtose teritorijose turėtą, tačiau valstybės išperkamą žemę.


Paskutinis atnaujinimas: 2013-02-28 13:34:30

Artimiausi renginiai
 
 
 
 
         
           
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Kodas 188704927
 Gedimino pr. 19, LT-01103 Vilnius. Tel. 8 706 86666, faks. 8 706 86949, el. paštas nzt@nzt.lt
Biudžetinė įstaiga, duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre.
Kontaktai | Svetainės struktūra | Lankytojo atmintinė
Pagrindinė svetainės versija pritaikyta naudotis neįgaliesiems.