2019-06-19

Parengtas naujas Lietuvos teritorijos gravimetrinių duomenų rinkinys

Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) užsakymu Vilniaus Gedimino technikos universiteto Geodezijos ir kadastro katedros bei Geodezijos instituto mokslininkai, vykdydami Žemės sunkio lauko nevienalytiškumo tyrimus geoido modeliui patikslinti Lietuvos Respublikos teritorijoje paslaugas, parengė gravimetrinių duomenų rinkinį.

Pagal Valstybinio geodezinio pagrindo tvarkymo ir krašto kartografavimo 20182020 metų programą NŽT pavesta plėtoti valstybinį geodezinį pagrindą ir tikslinti jo parametrus. 2016–2018 m. žemės sunkio lauko nevienalytiškumo tyrimus geoido modeliui patikslinti Lietuvos teritorijoje atliko ir gravimetrinių duomenų rinkinį parengė ilgametę tokių darbų patirtį turintys Vilniaus Gedimino technikos universiteto Geodezijos ir kadastro katedros bei Geodezijos instituto mokslininkai.

Projektuojant gravimetrinius matavimus buvo numatyta Lietuvos teritoriją (plotas 65 286 km²) padengti maždaug  30 tūkst. gravimetrinių taškų tolygiu tinklu, išskyrus sunkio lauko intensyvios kaitos regionus, kuriuose buvo numatytas gravimetrinių taškų sutankinimas. Projektuojant žiūrėta, kad gravimetrinių taškų tankumas būtų ne retesnis kaip 1 punktas 2,4 km2. Taškų vietos parinktos taip, kad atstumas tarp gretimų taškų būtų apie 1,6 km. Sutankinimo zonose atstumas tarp gravimetrinių taškų sumažintas iki 1,0 km. Gravimetriniai taškai buvo užkoduoti šešiaženkliu kodu. Pirmas kodo skaitmuo reiškia Lietuvos pirmosios klasės vertikaliojo tinklo poligono numerį, paskesni trys skaitmenys – linijos numerį, galutiniai du skaitmenys – linijos taško numerį. Suprojektavus gravimetrinius taškus, nuskaitytos jų koordinatės, kurios prieš tai buvo importuotos į matuotojų automobilinius navigatorius ir panaudotos taškų vietai surasti vietovėje. Paruoštos suprojektuotų gravimetrinės nuotraukos taškų schemos.

 

2016–2018 metais buvo atlikti nauji gravimetriniai matavimai nustatant sunkio pagreitį 32951 taške, naudojant naujausius automatinius gravimetrus „Scintrex CG-5“, ir koordinuojant taškų padėtis taikant LitPOS tinklo paslaugas. Gravimetrinių taškų normaliniai aukščiai nustatyti taikant Lietuvos teritorijos kvazigeoido modelį LIT15G.

Atnaujintas gravimetrinių duomenų rinkinys teikia naujas galimybes padidinti Lietuvos teritorijos kvazigeoido bei pasaulinio geopotencialinio modelio EGM2020 tikslumą. Ateityje, norint padidinti interpoliuotų „Bouguer“ anomalijų reikšmių tikslumą, gravimetrinių duomenų rinkinį bus galima sutankinti, nepermatuojant jau išmatuotų gravimetrinių taškų.

Išsamesnę informaciją  šia tema galima rasti čia: /go.php/lit/Veiklos-sritis (skiltyje "Geodezija ir kartografija") ir žurnalo „Žemėtvarka ir hidrotechnika“ 2019 m. birželio numeryje.