English
 Pradžia
Lankytojų statistika
Iš viso apsilankė: 1767319
Šiandien apsilankė: 58
Dabar naršo: 72
Struve geodezinis lankas

Dienovidinio lanko geodeziniai matavimai buvo atliekami siekiant nustatyti Žemės formą ir didumą. Matuojama dienovidinio lanko ilgis ir astronominės lanko galų koordinatės. Dienovidinio lankas – tai linija, einanti tiksliai Šiaurės–Pietų kryptimi.Jeigu Žemė būtų rutulys, vienodais astronominių platumų pokyčiais apribotų dienovidinių lankų atkarpos Žemės paviršiuje būtų vienodo ilgio ties pusiauju ir ašigaliais. Tačiau jau Isaokas Niutonas (Isaak Newton) įrodė, kad Žemė ties ašigaliais yra plokštesnė negu pusiaujyje. Remdamasis šia teorija ir siekdamas nustatyti Žemės formą ir didumą, astronomas F. G. V.Struvė sukūrė metodiką ir išgarsėjo atlikęs dienovidinio lanko matavimus.
    Struvės geodezinis lankas - tai trianguliacijos (trikampių) grandinė, besidriekianti ties 26o rytų ilgumos dienovidinio linija nuo Hammerfesto Šiaurės Norvegijoje apie 2820 km į pietus iki Izmailo prie Juodosios jūros. Vadovaujant F. G. V. Struvei matavimai buvo atliekami 1816–1855 metais. Trianguliacijos grandinę sudaro 258 trikampiai su specialiais ženklais įtvirtintomis viršūnėmis. Šiandien Struvės geodezinis lankas driekiasi per dešimt valstybių: Norvegiją, Švediją, Suomiją, Rusijos Federaciją, Estiją, Latviją, Lietuvą, Baltarusiją, Moldovą ir Ukrainą.
     Saugomi punktai
     Norvegija - 4 Švedija - 4
     Suomija - 6 Rusija - 2
     Estija - 3 Latvija - 2
     Lietuva - 3 Baltarusija - 5
     Moldova - 1 Ukraina - 4
 Valstybės, per kurias driekiasi Struvės geodezinis lankas, nuo 1994 metų bendradarbiauja, siekdamos surasti, ištirti ir įamžinti šių istorinių matavimų vietas. Saugojimui parinkti 34 Struvės geodezinio lanko punktai, išsidėstę minėtų valstybių teritorijose. Kiekvienoje šalyje saugoma nuo vieno iki šešių punktų. Parinktos tik labiausiai žinomos vietos, pavyzdžiui, Tartu observatorija Estijoje ir Alatornio bažnyčia Suomijoje. Šios dvi yra vienintelės vietos, kur stebėjimams buvo naudoti pastatai, likę nepakitę nuo matavimų laikų. Saugojimui įtraukti ir lanko galų punktai: Fuglenaes prie Arkties vandenyno ir Staro-Nekrassowka prie Juodosios jūros.
Lietuvos teritorijoje parinkti trys Struvės dienovidinio lanko geodeziniai punktai: MEŠKONYS (Vilniaus r. Nemenčinės sen. Meškonių k.), PALIEPIUKAI (Vilniaus r. Nemėžio sen. Paliepiukų k.) ir GIREIŠIAI (Rokiškio r. Panemunėlio sen. Gireišių k.). Visi jie yra valstybinio geodezinio tinklo punktai ir šiandien sėkmingai naudojami geodeziniuose matavimuose. Struvės geodezinis lankas, kaip pasaulinės reikšmės mokslo ir technikos paminklas, tarptautinei visuomenei pristatomas 34 parinktais punktais. Kitos saugomos lanko vietos globojamos nacionaliniu lygmeniu.
Dešimt šalių bendradarbiavo rengdamos medžiagą, kad Struvės geodezinis lankas būtų įrašytas į Pasaulio paveldo sąrašą. Nominacija buvo pateikta Pasaulio paveldo centrui 2004 m. sausio mėnesį. Pasaulio paveldo komitetas įrašė Struvės geodezinį lanką į Pasaulio paveldo sąrašą 2005 metų liepą. Struvės geodezinis lankas yra vienas žymiausių XIX amžiaus mokslo ir technikos pasiekimų, neabejotinai reikšmingas savo universalumu. Prieš 200 metų dešimtį šalių nuo Juodosios jūros iki Arkties vandenyno, sujungęs šis pasaulio paveldo objektas šiandien įprasmina unikalią tarptautinę mokslo ir kultūros sąsają.
     2006 m. birželio 16 d. prie Meškonių geodezinio punkto vyko renginys, skirtas Struvės geodezinio lanko įtraukimo į Pasaulio paveldo sąrašą minėjimui. Renginyje gausiai susirinkę garbingi svečiai iš valstybių, kurių teritorijose vykę Struve geodezinio lanko matavimai, ambasadų, Lietuvos valstybinių, mokslo ir profesinių bei visuomeninių organizacijų atstovai išklausė Lietuvos Respublikos Prezidento žodį, Žemės ūkio bei Kultūros ministerijų pareigūnų pasisakymus. Didžiausiu ceremonijos akcentu tapo Pasaulio paveldo komiteto pirmininkės, ambasadorės Inos Marčiulionytės atsakingiems Žemės ūkio ministerijos pareigūnams įteiktas sertifikatas, liudijantis, kad Struve geodezinis lankas nuo 2005 m. liepos mėn. yra įtrauktas į Pasaulio paveldo sąrašą.


Paskutinis atnaujinimas: 2013-02-28 06:25:12

         
           
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Kodas 188704927
 Gedimino pr. 19, LT-01103 Vilnius. Tel. 8 706 86666, faks. 8 706 86949, el. paštas nzt@nzt.lt
Biudžetinė įstaiga, duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre.
Kontaktai | Svetainės struktūra | Lankytojo atmintinė
Pagrindinė svetainės versija pritaikyta naudotis neįgaliesiems.