Kas yra kompetentingas subjektas? 

Kompetentingas subjektas – Nacionalinės žemės tarnybos Teritorinių skyrių veiklos vertinimo ir korupcijos prevencijos skyrius. 
Kompetentingo subjekto kontaktai paskelbti NŽT interneto svetainėje www.nzt.lt, skiltyje „Struktūra ir kontaktai“.

Kokias funkcijas atlieka kompetentingas subjektas?  

Kompetentingas subjektas atlieka šias funkcijas: 

• analizuoja ir tiria vidiniu kanalu gautą informaciją apie pažeidimus NŽT;
• užtikrina vidiniu kanalu informaciją apie pažeidimą pateikusio asmens konfidencialumą;
• bendradarbiauja su NŽT valstybės tarnautojais ir darbuotojais, dirbančiais pagal darbo sutartis, struktūriniais padaliniais, kompetentingomis institucijomis teikdamas ir (ar) gaudamas reikalingą informaciją;
• renka ir kaupia nuasmenintus statistinius duomenis apie gautų pranešimų skaičių ir jų nagrinėjimo rezultatus;
• kitas Apraše nustatytas funkcijas.

Kas yra vidinis kanalas? 

Vidinis kanalas - nustatyta tvarka sukurta ir taikoma informacijos apie pažeidimus Nacionalinėje žemės tarnyboje teikimo, vertinimo ir nagrinėjimo bei pranešėjo informavimo procedūra.

Apie kokius pažeidimus NŽT galima teikti informaciją NŽT vidiniu kanalu?  

NŽT vidiniu kanalu informaciją apie pažeidimus NŽT galite pateikti dėl: 

• galbūt rengiamos daryti, daromos ar padarytos neteisėtos veikos;
• administracinio, tarnybinio nusižengimo ar darbo pareigų pažeidimo;
• Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos antikorupcinės politikos aprašo, patvirtinto Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2019 m. birželio 
  25 d. įsakymu Nr. 1P-164-(1.3.) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos antikorupcinės politikos patvirtinimo“, nuostatų pažeidimo;
• Nacionalinėje žemės tarnyboje, vadovaujantis standarto LST ISO 37001:2017 „Antikorupcinės vadybos sistemos. Reikalavimai ir naudojimo gairės“ reikalavimais, įdiegtos Antikorupcinės vadybos sistemos pažeidimo;
• netinkamo pareigų vykdymo ar nevykdymo;
• biurokratizmo;
• piktnaudžiavimo suteiktais įgaliojimais;
• šiurkštaus privalomų profesinės etikos normų pažeidimo;
• kitų grėsmę viešajam interesui keliančių arba jį pažeidžiančių teisės pažeidimų.

Kokiu būdu ir kokia forma galima pateikti informaciją apie pažeidimą NŽT? 

Pranešėjas informaciją apie pažeidimą NŽT gali pateikti vienu iš šių būdų: 

• NŽT interneto svetainėje www.nzt.lt, skiltyje „NŽT vidinis kanalas“;
• tiesiogiai atvykęs į NŽT (Gedimino pr. 19, 01103 Vilnius) pas kompetentingą subjektą;
• atsiųsdamas pranešimą paštu (Gedimino pr. 19, 01103 Vilnius). Siunčiant pranešimą paštu turi būti nurodoma žyma „Kompetentingam subjektui asmeniškai“.  

NŽT vidiniu kanalu informacija apie pažeidimus NŽT pateikiama užpildant Vidinių informacijos apie pažeidimus teikimo kanalų įdiegimo ir jų funkcionavimo užtikrinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 14 d. nutarimu Nr. 1133 „Dėl Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo įgyvendinimo“, priede nustatytos formos pranešimą.

Ar galima NŽT vidiniu kanalu pranešti apie pažeidimą NŽT, neatskleidžiant savo tapatybės?

Ne. Pranešime asmuo turi nurodyti savo vardą, pavardę ir kontaktinius duomenis.

Ar bus užtikrintas pranešėjo konfidencialumas?  

Taip. Konfidencialumas užtikrinamas nepaisant gautos informacijos apie pažeidimą tyrimo rezultatų. 

Reikalavimas užtikrinti konfidencialumą netaikomas, kai:
  •   to raštu prašo asmuo, pateikiantis arba pateikęs informaciją apie pažeidimą NŽT;
  •   asmuo pateikia žinomai melagingą informaciją.

Koks yra pagrindas teikti informaciją apie pažeidimą NŽT? 

Pagrindas teikti informaciją apie pažeidimą NŽT – pranešėjo turima informacija apie pažeidimą NŽT.

Ar visais atvejais bus pradėtas pranešimo apie pažeidimą NŽT tyrimas? 

Ne. Kompetentingas subjektas nenagrinėja pranešimo ir apie tai per 5 darbo dienas informuoja pranešėją, jeigu: 

• pranešimo turinys nekonkretus ir nesuprantamas ir dėl to negalima šio pranešimo išnagrinėti;
• pranešimas grindžiamas akivaizdžiai tikrovės neatitinkančia informacija;
• asmuo į kompetentingą subjektą kreipiasi pakartotinai dėl tų pačių aplinkybių, kai prieš tai pateikta informacija apie pažeidimą Apraše nustatyta tvarka buvo išnagrinėta ir dėl jos priimtas sprendimas. 

Ar pranešėjas bus informuotas apie priimtą sprendimą nagrinėjant pranešimą apie pažeidimą NŽT ir ar pranešėjas galės apskųsti priimtą sprendimą? 

Taip. Apie priimtą sprendimą ir veiksmus, kurių buvo imtasi arba planuojama imtis, nurodant priimto sprendimo apskundimo tvarką, pranešėjas bus informuotas raštu.

Koks informacijos apie pažeidimą NŽT tikrinimo ir sprendimo dėl to priėmimo terminas? 

Informacijos apie pažeidimą tikrinimas turi būti atliktas ir sprendimas dėl to priimtas ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo pranešimo gavimo dienos. Šis terminas dėl objektyvių priežasčių gali būti pratęstas ne ilgiau kaip 10 darbo dienų, apie tai informuojant pranešėją.

Ką daryti, jeigu NŽT nesiėmė veiksmų reaguojant į pateiktą informaciją apie pažeidimą NŽT arba jeigu pranešėjas nebuvo informuotas apie jo pateikto pranešimo nagrinėjimo rezultatus ir priimtus sprendimus? 

Jei informaciją apie pažeidimą pateikęs asmuo negavo atsakymo arba NŽT nebuvo imtasi veiksmų reaguojant į pateiktą informaciją, jis, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 4 punktu, turi teisę tiesiogiai kreiptis į kompetentingą instituciją – Lietuvos Respublikos prokuratūrą, ir pateikti Vidinių informacijos apie pažeidimus teikimo kanalų įdiegimo ir jų funkcionavimo užtikrinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 14 d. nutarimu Nr. 1133 „Dėl Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo įgyvendinimo“, priede nustatytos formos pranešimą.