Į Nacionalinę žemės tarnybą (NŽT) vis dažniau kreipiasi ūkininkai dėl iš Lietuvos įmonių gaunamų pasiūlymų išsinuomoti ar pirkti ūkininkų naudojamą valstybinę žemės ūkio paskirties žemę. Ūkininkai domisi, ar galimas valstybinės žemės nuomos teisės perleidimas kitiems asmenims, ir kaip šį procesą reglamentuoja teisės aktai. NŽT atkreipia dėmesį į svarbius teisinius ir praktinius aspektus, susijusius su valstybinės žemės ūkio paskirties žemės nuoma ir pardavimu.

NŽT pažymi, kad fiziniai ar juridiniai asmenys negali jiems išnuomotų valstybinės žemės sklypų perleisti (parduoti ar išnuomoti) kitiems asmenims.

Naujausio sociologinio tyrimo „Lietuvos korupcijos žemėlapis 2020“ duomenimis, nei šalies gyventojai, nei verslo įmonių vadovai Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) nepriskiria prie labiausiai korumpuotų įstaigų. Palyginus šio tyrimo rezultatus su 2019 m. analogiško tyrimo rezultatais, matyti, kad visos tikslinės respondentų grupės žymiai palankiau vertino NŽT veiklą.

Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) skelbia naujausią informaciją apie Lietuvos Respublikos žemės fondą – visoje šalies teritorijoje esančią valstybinę, savivaldybių ir privačią žemę.

Nacionalinė žemės tarnyba Vilniaus miesto savivaldybei valdyti patikėjimo teise perduos net 929 miško žemės sklypus. Miškų ūkio paskirties žemės sklypai savivaldybei bus perduodami valstybinei funkcijai atlikti – juos prižiūrėti, saugoti ir tvarkyti.

Tęsdama bendradarbiavimą su žemėtvarkos planavimo specialistais, Nacionalinė žemės tarnyba parengė ir pradeda įgyvendinti priemonių planą, kuris sudarytas atsižvelgiant į penkiuose Lietuvos regionuose vykusias apskritojo stalo diskusijas.

Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) užsakymu, VĮ Distancinių tyrimų ir geoinformatikos centras „GIS-Centras“ 2020 metais atliko erdvinių duomenų rinkinių ir skaitmeninių žemėlapių atnaujinimo paslaugas, kurių metu buvo atnaujinti Lietuvos Respublikos teritorijos M 1:50 000 georeferencinių erdvinių duomenų rinkinys (GDR50LT) ir Lietuvos Respublikos teritorijos M 1:50 000 topografiniai žemėlapiai LKS-94 koordinačių sistemoje (TOP50LKS).

Jau metus laiko Lietuvos erdvinės informacijos portale (www.geoportal.lt) publikuojamame Valstybinės žemės tvarkymo ir apskaitos modulyje (VŽA modulis) šiemet bus pradėtos teikti naujos elektroninės paslaugos.

Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT), vykdydama matininkų ir geodezininkų veiklos kvalifikacijos kėlimo priežiūrą bei kvalifikacijos pažymėjimų išdavimą, apibendrino svarbiausius 2020 m. šių veiklos sričių rodiklius ir palygino juos su ankstesniųjų metų rodikliais. 2020 m. kvalifikacijos egzaminus išlaikė tik mažiau nei 30 proc. juose dalyvavusių asmenų, o 2019 m. šiuos egzaminus išlaikė apie 50 proc. dalyvavusiųjų.

Nacionalinės žemės tarnybos specialistai parengė naujausią Lietuvos žemės išteklių naudojimo stebėsenos (monitoringo) ataskaitą.

Jau penkiolika metų parinktose teritorijose vykdoma žemės išteklių naudojimo stebėsena, analizuojamas žemės ūkio naudmenų pasiskirstymas pagal žemės naudotojus bei pagal žemės ūkio augalų grupes, apibūdinančias žemės naudojimo intensyvumą. Žemės išteklių naudojimo stebėsena atliekama vadovaujantis Žemės išteklių naudojimo stebėsenos (monitoringo) taisyklėmis, kurios buvo patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. spalio 21 d. nutarimu Nr. 1128.

Per pastaruosius kelerius metus Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) organizavo didelės apimties geodezinius ir geofizinius darbus dėl Lietuvos teritorijos geoido modelio patikslinimo. Pasiekti du svarbūs tikslai: atlikti Lietuvos teritorijos sunkio lauko nevienalytiškumo tyrimai ir jų pagrindu atnaujinta gravimetrinė nuotrauka bei patikslinti valstybinio vertikaliojo pirmosios ir antrosios klasės gruntinių punktų LKS 94 elipsoidiniai aukščiai. NŽT užsakymu darbus vykdė Vilniaus Gedimino technikos universiteto Geodezijos institutas. 

Geoido modeliai nepakeičiami geodezijos, kartografijos, geofizikos, statybų, precizinės navigacijos, žemdirbystės, žemėtvarkos, kai atliekami kadastriniai matavimai, ir kitose srityse, kur reikia nustatyti tikslius taškų aukščius.