NZT - straipsniai :Dėl kompensavimo už turėtą nekilnojamąjį turtą

 

English

 Pradžia
Lankytojų statistika
Iš viso apsilankė: 20915415
Šiandien apsilankė: 3431
Dabar naršo: 81
Aktualijos
2020-10-14
Dėl kompensavimo už turėtą nekilnojamąjį turtą
Pastaruoju metu visuomenės informavimo priemonėse publikuojami galiojančiais teisės aktais nepagrįsti bei tikrovės neatitinkantys faktai neva Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) priima neteisingus ir nesąžiningus sprendimus nustatydama piniginės kompensacijos dydį asmenims už jų iki nacionalizacijos miestuose turėtą nekilnojamąjį turtą (žemę, mišką ar vandens telkinius).
 
Pažymėtina, kad NŽT, priimdama visus sprendimus piliečiams už jų turėtą nekilnojamąjį turtą kompensuoti pinigais, griežtai vadovaujasi Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais.
 
Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme yra įtvirtinta nuostata, kad tuo atveju, kai atkurti nuosavybės teisių į turėtą nekilnojamąjį turtą natūra neįmanoma, piliečiui yra siūlomi kiti alternatyvūs nuosavybės teisių atkūrimo būdai: atkurti nuosavybės teises kitoje vietoje suteikiant žemės sklypą arba Vyriausybės nustatyta tvarka yra išmokama piniginė kompensacija.
 
2018 m. lapkričio 8 d. Lietuvos Respublikos Seimas (81 Seimo nariui balsuojant „už“, 1 – „prieš“ ir 1 susilaikius) pritarė Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui. 
 
Šiame Lietuvos Respublikos Seimo priimtame 21 straipsnio 7 dalies pakeitime labai aiškiai išdėstoma, kad „jeigu mieste naujų žemės sklypų yra tiek, kad visiems piliečiams, turintiems teisę pagal šį įstatymą šiame mieste atkurti nuosavybės teises, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus, būtų galima perduoti neatlygintinai nuosavybėn po naują žemės sklypą, tačiau šie piliečiai Vyriausybės nustatyta tvarka kviečiami rinktis iš šiame mieste suformuotų naujų žemės sklypų, kvietime nurodytu laiku neatvyksta (išskyrus neatvykimą dėl ne nuo jų valios priklausančių aplinkybių) rinktis arba atvykę per vieną mėnesį nuo kvietime nurodytos datos nepasirenka iš siūlomų naujų žemės sklypų, arba jiems naujų žemės sklypų perduoti neatlygintinai nuosavybėn nėra galimybių dėl laisvos žemės fondo žemės šiame mieste trūkumo, naujų žemės sklypų nepasirinkusiems ar (ir) negavusiems neatlygintinai nuosavybėn piliečiams nuosavybės teisės atkuriamos atlyginant pinigais. Piliečiams, kurie esant išvardytoms sąlygoms nepasirinko ar (ir) negavo neatlygintinai nuosavybėn šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytų naujų žemės sklypų, kompensuojama vidutinė Vyriausybės nustatyto dydžio žemės sklypo atitinkamame mieste vertės pinigų suma, kurią nustato Vyriausybė.“
 
Valstybės išperkamos žemės vertė (kompensacija už iki nacionalizacijos turėtą nekilnojamąjį turtą) skaičiuojama pagal Valstybės išperkamos žemės, miško ir vandens telkinių vertės bei lygiavertiškumo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ (toliau – Metodika), ir atsižvelgiant į žemės savininko turėto nekilnojamojo turto vietą 1940 m. liepos 22 d. nacionalizacijos metu.
 
Apibendrinus Vyriausybės patvirtintus metodinius nurodymus (su metodika visa apimtimi galima susipažinti čia), pradiniai duomenys apie turėto žemės sklypo vertę yra žemės sklypo plotas ir ploto įvertinimas rūšimis. Vadovaujantis šia metodika, pavyzdžiui, Kauno mieste vidutinė valstybės išperkamos žemės vertė (kompensacija už iki nacionalizacijos turėtą nekilnojamąjį turtą) yra apie  312 Eur/ha.
 
Atsižvelgiant į turėto žemės, miško sklypo, vandens telkinio buvimo vietą, valstybės išperkamos žemės ir miško vertei dar taikomi pataisos koeficientai teritorijos socialiniam-gamybiniam potencialui įvertinti bei nustatyto dydžio indeksas.
 
Vilniaus mieste vidutinės kompensacijų sumos išskirti kol kas negalima, nes Vilniaus miesto savivaldybės administracija dar teikia sklypus NŽT piliečių nuosavybės teisėms atkurti ir asmenys dar turi galimybę rinktis sklypus. Tačiau jeigu piliečiai sąmoningai nesirinks jiems siūlomų žemės sklypų, privalės būti taikoma pirmiau minėto įstatymo nuostata ir mokama piniginė kompensacija, jos dydį nustatant pagal Vyriausybės patvirtintą metodiką.
 
Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos teismai taip pat formuoja tam tikrą praktiką, kai piliečiai dėl skirtų piniginių kompensacijų kreipiasi gindami savo teises.
 
2013 m. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nurodė, kad sprendžiant, ar kompensacija už natūra negrąžinamą išlikusį nekilnojamąjį turtą yra teisinga, atsižvelgtina ne tik į negrąžinamo natūra turto dabartinę rinkos vertę, bet ir šio turto vertę tuo metu, kai jis buvo neteisėtai nacionalizuotas ar kitais neteisėtais būdais nusavintas, taip pat į šio turto kokybės ir vertės pokyčius. Valstybė negali nustatyti tokių kompensavimo būdų ir dydžių, kurie visuomenei ir valstybei būtų finansiškai nepakeliami, dėl jų visuomenei tektų neproporcingai didelė finansinė našta, galėtų kilti socialinė įtampa ir priešprieša. Priešingu atveju būtų pažeistas konstitucinis darnios ir teisingos visuomenės imperatyvas, todėl atsižvelgiant į valstybės galimybes gali būti nustatyti atitinkami kompensacijų už valstybės išperkamą turtą dydžiai.
 
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. A8-266-05, A525-1305/2009, A146-643/2009, A858-2240/2014, Nr. A-339-858/2016) laikomasi nuostatos, kad teisė įgaliotoms institucijoms parinkti nuosavybės teisių atkūrimo būdą atsiranda tada, kai asmuo iki 2003 m. balandžio 1 d. apskritai nepareiškė jokios valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, arba iki nurodytos datos asmuo pagal institucijos, nagrinėjančios prašymą, reikalavimą (kai asmens nurodytas būdas nenumatytas Atkūrimo įstatyme arba nurodytuoju būdu pagal šį įstatymą negalima atkurti nuosavybės teisių) nepareiškia tinkamo nuosavybės teisių atkūrimo būdo.
 
Teismas taip pat daro išvadą, kad sprendžiant, ar kompensacija už natūra negrąžinamą išlikusį nekilnojamąjį turtą yra teisinga, atsižvelgtina į tai, kad ne Lietuvos valstybė neteisėtai nacionalizavo ar kitais neteisėtais būdais nusavino savininkų turtą; Lietuvos valstybė, siekdama bent iš dalies atkurti teisingumą, – atkurti pažeistas nuosavybės teises, pasirinko ne restitutio in integrum, bet ribotą restituciją; yra dvi teisingumo atkūrimo, kai savininkams yra kompensuojama už natūra negrąžinamą išlikusį nekilnojamąjį turtą, pusės: teisingumas ir savininko, ir visos visuomenės atžvilgiu. Nuosavybės teisių atkūrimo procese turi būti siekiama pusiausvyros tarp asmenų, kuriems atkuriamos nuosavybės teisės, ir visos visuomenės interesų.
 
Spausdinimo versija  Spausdinimo versija

  
     
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Kodas 188704927
 Gedimino pr. 19, LT-01103 Vilnius. Tel. 8 706 86666, faks. 8 706 86949, el. paštas nzt@nzt.lt
Biudžetinė įstaiga, duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre.
Kontaktai | Svetainės struktūra | Lankytojo atmintinė
Pagrindinė svetainės versija pritaikyta naudotis neįgaliesiems.