ŽEMĖS TVARKYMO ĮSTAIGOS 1918-2004 M.
  V. Skuodžiūnas, S. Staliūnas  

 Pirmoji nepriklausomos Lietuvos Vyriausybė sudaryta 1918 m. lapkričio II d. Į jos sudėtį įėjo Žemės ūkio ir valstybės turtų ministerija. Ministerijoje jau nuo 1918 m. gruodžio 1 d. sudaryta Žemės reformos komisija, taip pat komisijos kariams žeme aprūpinti, privilegijuotai įsigytoms žemėms nusavinti, išduoti leidimus žemę perleisti, įsigyti ir įkeisti. Apskrityse buvo Žemės ūkio ir valstybės turtų ministerijos įgaliotiniai, kurių priežiūroje veikė šios komisijos: vyresnioji apskrities žemės ūkio komisija (perimti valstybės globon apleistus dvarus ir nedirbamas žemes), žemesnioji apskrities žemės ūkio komisija (žemės nuomojimo sąlygoms nustatyti), apskrities komisija kariams žeme aprūpinti ir laikinoji apskrities žemės tvarkymo komisija (parceliuojamiems žemių sklypams paskirstyti tarp asmenų, turinčių teisę gauti žemės).1919 m. Žemės ūkio ir valstybės turtų ministerijos pavadinimas pakeistas į Žemės ūkio ministeriją. Pradžioje minėtų komisijų veiklai vadovavo Žemės ūkio departamentas. 1919 m. buvo įkurtas Žemės tvarkymo ir matavimo departamentas. Nuo 1922 06 01 koordinuoti žemėtvarkos darbams įkurta Žemės reformos valdyba. Jos sudėtyjebuvo Žemės reformos departamentas, Žemės tvarkymo ir matavimo departamentas ir Žemės reformos valdybos buhalterija. Nuo 1924 m. gegužės 31 d. Žemės tvarkymo ir matavimo departamentas pavadintas Žemės tvarkymo departamentu. Žemės reformos departamento pagrindinės funkcijos buvo: žemių nusavinimas, valstybinių žemių nuomojimas, parceliavimas, kolonizavimas (t.y. naujų ūkių įkurdinimas) ir ūkių likvidavimas. Žemės tvarkymo departamentas su savo specialistais dirbo techninius žemėtvarkos darbus: valstybės ir nusavintų žemių parceliavimą, kaimų skirstymą į vienkiemius, žemės tvarkymo darbus ir kt., taip pat melioracijos darbus. Žemės reformos valdybos valdytojais dirbo: Zigmas Starkus (1922 05 15 - 1924 07 12), Antanas Endriukaitis (1924 07 12 - 1925 02 5) , Jonas Daniliauskas (1925 03 01 - 1926 07 05), Stasys Liutkevičius (1926 07 05 - 1926 12 18), Jonas Daniliauskas (1926 12 18 - 1927 01 08), Jokūbas Stanišauskis (1927 01 08 - 1927 10 16) ir Jonas Daniliauskas (1927 10 16 - 1940 m. birželio mėn.)Žemės reformos departamento direktoriais buvo:Juozas Tonkūnas (1922 05 01 - 1923 12 15), Antanas Endriukaitis (1923 12 16 - 1924 07 12), Pranas Vainauskas (1925 09 15 - 1926 07 15), Jonas Daniliauskas (1926 07 05 - 1927 10 16) ir Marijonas Chmieliauskas (1928 03 23 - 1940 m. birželio mėn.).Žemės tvarkymo departamento direktoriais buvo: Vytautas Račkauskas (1919 03 01 - 1920 05 15),Zigmas Pacevičius (1920 08 10 - 1926 10 01), Jokūbas Stanišauskis (1926 10 01 - 1927 01 08) ir Zenonas Bačelis (1927 01 08 - 1940 m. birželio mėn.). Didėjant melioracijos darbų apimtims, 1938 m. birželio 3 d. įkurtas Melioracijos departamentas.Melioracijos departamento direktoriaus pareigas ėjo Jonas Čeičys (1938 06 03 - 1940 m. birželio mėn.).
 Svarbiausiems žemės reformos klausimams spręsti sudarytoms apskričių žemės reformos komisijoms vadovavo apskričių žemės tvarkytojai. Šios komisijos skirdavo valsčių žemės reformos komisijų pirmininkus. 1930 m. vietoj apskričių žemės tvarkytojų įstaigų įsteigtos apygardų žemes tvarkymo įstaigos. Apygardos buvo sukurtos atsižvelgiant į apskrityse esančių neišparceliuotų dvarų ir neišskirstytų į vienkiemius kaimų skaičių bei į susisiekimo patogumus.
 
 
 Apygardų žemės tvarkytojais dirbę specialistai: 

 1940 m. birželio men. Žemės ūkio ministerija pertvarkyta į Žemės ūkio liaudies komisariatą. Žemės reformos departamento direktore buvo paskirta Michalina Meškauskienė. Vėliau šis departamentas buvo panaikintas. Žemės tvarkymo departamento (vėliau pavadinto Žemės tvarkymo valdyba) direktoriumi iki 1941 m. birželio mėn. dirbo A.Guogis.
 Vokiečių okupacijos metais vietoj Žemės ūkio liaudies komisariato įsteigta Generalinio tarėjo tarnyba. Žemės tvarkymo valdyba pertvarkyta į Žemės tvarkymo departamentą, kurio direktoriumi buvo Zenonas Bačelis.
 1944 m. buvo įkurtas Žemės ūkio liaudies komisariatas (nuo 1945 m. Žemės ūkio ministerija) su Žemės tvarkymo valdyba. Šios žemėtvarkos įstaigos viršininkais dirbo: Mozė Mirvisas (1944 m. rugpjūčio mėn. - 1945 m. kovo mėn.), Aleksandras Mensonas (1945 m. kovo mėn. - 1947 m. balandžio mėn.). Povilas Tryčius (1947 m. balandžio mėn. - iki tragiškos žūties 1951 m. spalio mėn.), Mitrofanas Pavlovas (1951 m. spalio mėn. - 1953 m. lapkričio mėn.) ir Nikolajus Tichonovas (1953 m. lapkričio mėn. - iki mirties 1963 m. lapkričio mėn.).
 1950 m. Lietuva buvo suskirstyta į 4 sritis (Vilniaus, Kauno, Šiaulių ir Klaipėdos), kuriose buvo 87 rajonai. Srityse buvo įkurtos Žemėtvarkos valdybos. Sritys buvo panaikintos 1953 m.
 Žemėtvarkos vadovaujančios įstaigos pavadinimai kito, iš esmės nepakeičiant jos funkcijų. Nuo 1948 m. Žemės tvarkymo valdyba pavadinta Žemės tvarkymo ir sėjomainų valdyba, nuo 1953 m. rugpjūčio mėn. - Vyriausioji žemėtvarkos valdyba, nuo 1961 m. balandžio mėn. - Dirvų gerinimo ir apsaugos, žemės naudojimo ir apskaitos valdyba, nuo 1962 m. balandžio mėn. - Žemėtvarkos valdyba.

 Žemėtvarkos valdybos kuruojami darbai ir apimtys nuolat didėjo. Siekiant, kad šie darbai būtų sukoncentruoti vienoje įmonėje, galinčioje aptarnauti visus respublikos rajonus, 1961 m. gegužės 24 d. Ministrų Tarybos nutarimu prie Žemės ūkio ministerijos įsteigtas Žemėtvarkos projektavimo institutas (vėliau - Respublikinis žemėtvarkos projektavimo institutas). Į Institutą perėjo dirbti Žemėtvarkos valdybos operatyviniai darbuotojai. Instituto administracija ir dalis gamybinių skyrių buvo Vilniuje, o atitinkamas gamybines funkcijas atliekantys kiti gamybiniai skyriai - Kaune, Panevėžyje, Šiauliuose ir Klaipėdoje.

 Institutui priklausė žemėtvarkos projektavimo, žemės ūkio rajonų planavimo, geodezijos, žemės naudmenų inventorizavimo, dirvožemių tyrimo ir žemių vertinimo, kartografinės medžiagos rengimo darbai. Šiems darbams metodikas, techninius nurodymus ir kitus norminius dokumentus rengė Instituto Techninis skyrius. Instituto direktoriaus pareigas nuo 1961 m. liepos mėn. iki 1991 m. gegužės mėn. ėjo Vytautas Skuodžiūnas. Nuo 1991 m. institutas pavadintas Valstybiniu žemėtvarkos institutu. Po 1991 m. instituto direktoriumi dirbo: Silvestras Staliūnas (1991 m. gegužės mėn. - 1995 m. sausio mėn.), Vaidotas Sankalas (1995 m. sausio mėn. - 1997 m. gegužės mėn.), Romualdas Survila (1997 m. birželio mėn. - 1997 m. spalio mėn.), Algimantas Zabulionis (1997 m. spalio mėn. - 1999 m. balandžio mėn.) ir Jonas Jasinskas (1999 m. balandžio mėn. - 2009 m. liepos mėn.). Instituto Techninio skyriaus viršininkas ir daugumos metodikų kūrėjas buvo Vytautas Cicėnas. Kiti vyriausieji specialistai ir gamybinių padalinių vadovai, kurių veiklosdėka institutas sėkmingai įgyvendino racionalaus žemės naudojimo politiką: Valensas Čeginskas, Antanas Gogelis, Juozas Simanavičius, Juozas Juodis, Domas Černius, Bonifacas Kasparaitis, Romualdas Minderis, Pranas Kapačauskas, Konradas Razgūnas, Jonas Vaskela, Stasys Vaitiekūnas, Vilgelmas Šidla, Mindaugas Ragauskas, Vaclovas Melisiakas, Juozas Vyšniauskas, Enrikas Šurka, Alemas Kuzma,

 Vytautas Ivanauskas. Valstybiniame žemėtvarkos institute 2004 m. dirbantys žemėtvarkos specialistai:
 • direktoriaus pavaduotojai R.Survila ir A.Petkevičius;
 • vyriausieji specialistai M.Novogrockis, A.Juozokas, O.Kanapienienė, R.Mockevičius;
 • gamybinių skyrių vadovai P.Ačienė, V.Oliškevičius, A.Sadzevičius, R.Palčiauskaitė, V.Kudriavcovas, A. Damijonas, J.Daračkaitė, K.Gustaitis, A.Lotužis, J.Puniškis ir A.Brazauskas.
 Nuo 1963 m. gruodžio mėn. iki 1989 m. rugpjūčio mėn. Žemėtvarkos valdybos viršininku dirbo žemėtvarkos inžinierius Antanas Petraitis. Ilgamečiais valdybos viršininko pavaduotojais buvo Aleksandras Dikčius (1962-1974), Benjaminas Dubickas (1974-1989). Ministrų Taryboje žemėtvarkos ir žemės ūkio rajoninio planavimo klausimus kuravo žemėtvarkininkai Z.Derela ir V.Martikonis. Žemėtvarkos darbus rajonuose organizavo rajonų žemės ūkio valdybų, pavaldžių Žemės ūkio ministerijai, žemėtvarkininkai. Paprastai rajone dirbo po du žemėtvarkininkus. Daugiausiai metų šioje srityje dirbę, taip pat pastaruoju metu dirbantys žemėtvarkos specialistai: 

 
 Nuo 1985 m. žemėtvarkos darbams vadovaujančios įstaigos pavadinimas, struktūra ir vadovai keitėsi priklausomai nuo jai keliamų uždavinių. 1985 m. Žemės ūkio ministerija buvo sujungta su keliomis kitomis ministerijomis į Agropramoninį komitetą. Žemėtvarkos valdybos pavadinimas pakeistas į Vyriausiąją žemėnaudos valdybą. Nuo 1989 m. rugsėjo mėn. iki 1990 m. gegužės mėn. valdybos viršininku dirbo B.Dubickas, viršininko pavaduotoju A.Gogelis (mirė 1991 05 08). Tuo metu į vyriausiosios žemėnaudos valdybą įėjo 3 valdybos: Žemės naudojimo (virš. K.Kristinaitis), Žemės kadastro ir miškų (virš. P.Bužinskas), Ekologijos ir melioracijos (virš. S.Dangveckas).
 1990 m. Vyriausioji žemėnaudos valdyba pertvarkyta į Žemės tvarkymo departamentą. Departamento direktoriumi nuo 1990 m. gegužės mėn. iki 1991 m. balandžio mėn. dirbo J. Grybauskas, 1991 m. gegužės mėn. - 1992 m. gruodžio mėn.
 B. Dubickas, direktoriaus pavaduotoju - P.Aleknavičius. Nuo 1992 m. gruodžio mėn. iki 1994 m. gruodžio mėn. departamento direktoriaus pareigas ėjo P.Aleknavičius.
 1995 m. sausio mėn. Vyriausybės nutarimu Žemės tvarkymo departamentas buvo sujungtas su Valstybine geodezijos tarnyba prie Statybos ir urbanistikos ministerijos ir įsteigta Valstybinė žemėtvarkos ir geodezijos tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Tarnybos direktoriumi ir Žemės ūkio ministerijos sekretoriumi iki 1997 m. sausio mėn. buvo Silvestras Staliūnas. Tarnyboje buvo direktoriaus pavaduotojas (P.Aleknavičius) ir trys departamentai: Žemės tvarkymo (direktorius B.Dubickas, vėliau A. Bujavičius), Geodezijos ir kartografijos (direktorius Z.Kumetaitis) ir Žemės kadastro (direktorius R.Ramanauskas).
 1997 m. sausio mėn. Valstybinė žemėtvarkos ir geodezijos tarnyba buvo pavadinta Žemės tarnyba, o liepos mėnesį Vyriausybės nutarimu ši tarnyba reorganizuota įsteigiant Žemėtvarkos ir žemės apskaitos departamentą Žemės ūkio ministerijos sudėtyje bei Valstybinę geodezijos ir kartografijos tarnybą prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Šiai tarnybai buvo perduotos VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto, UAB Aerogeodezijos instituto ir VĮ GIS centras steigėjo funkcijos. Žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos bei Žemėtvarkos ir žemės apskaitos departamento direktoriumi 1997 m. sausio - gruodžio mėn. dirbo E.Raugalas. Žemėtvarkos ir žemės apskaitos departamentas jau 1997 m. gruodžio mėnesį buvo pertvarkytas įsteigiant Žemėtvarkos ir teisės departamentą prie Žemės ir miškų ūkio ministerijos. Šio departamento direktoriumi buvo paskirtas teisininkas A.Raudonius, o VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto steigėjo funkcijos buvo grąžintos Žemės ūkio ministerijai. Nuo 2001 m. sausio mėn. iki 2001 m. birželio mėn. Žemėtvarkos ir teisės departamentui vadovavo J.Petraškienė. Respublikos vadovams įsitikinus, kad žemėtvarkos, nekilnojamojo turto kadastro, geodezijos ir kartografijos funkcijų išdalijimas kelioms valstybinio valdymo institucijoms neigiamai atsiliepia žemės ir kito nekilnojamojo turto administravimui, 2001m. liepos mėn. Vyriausybės nutarimu buvo įkurta Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos sujungiant Žemėtvarkos ir teisės departamentą prie Žemės ūkio ministerijos ir Valstybinę geodezijos ir kartografijos tarnybą prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.
 
 Iš kairės į dešinį:
 1. E.Raugalas Žemėtvarkos ir žemės apskaitos departamento direktorius, Žemėtvarkos valdybos viršininkas(1997 01 - 1997 12);
 2. A.Petraitis Žemėtvarkos valdybos viršininkas (1963 12 - 1989 08);
 3. S.Giedraitis Viešosios įstaigos „Europos geografinis centras ”direktorius;
 4. A.Raudonius Žemėtvarkos ir teisės departamento direktorius (199712 - 2000 12);
 5. K.Maksvytis Nacionalinės žemės tarnybos generalinis direktorius (2001 07 - 2011 07);
 6 J.Jasinskas Valstybinio žemėtvarkos instituto direktorius (1999 04 - 2009 04);
 7. J.Grybauskas Žemės tvarkymo departamento direktorius (1991 05 - 1992 11);
 8. V.Skuodžiūnas Žemėtvarkos projektavimo instituto direktorius (1961 06 - 1991 05);
 9. V.Sankalas Valstybinio žemėtvarkos instituto direktorius (1995 01 - 1997 05);
 10. J.Petraškienė Žemėtvarkos ir teisės departamento direktorė (2001 01 - 2001 07);
 11. A.Mituzas Europos geografinio centro architektas;
 12. P.AIeknavicius Žemės tvarkymo departamento direktorius (1992 12 - 1994 12);
 13. S.Staliūnas Valstybinės žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos direktorius (1995 01-1997 01)
 Nacionalinės žemės tarnybos Žemės tvarkymo departamento direktorius (2003 - 2010)
 14. K.Kristinaitis Žemės ūkio ministras (2000 11 - 2001 10)
 
 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generaliniu direktoriumi nuo 2001 m. liepos mėn. iki 2011 m. rugpjūčio mėn. dirbo Kazys Maksvytis. Tarnyboje buvo du pagrindiniai departamentai: Žemės tvarkymo departamentas su 3 skyriais (departamento direktorius S.Staliūnas, Žemės reformos skyriaus vedėjas A.Bagdonas, Žemės reformos kontrolės skyriaus vedėjas G.Vasiliauskas, Žemėtvarkos skyriaus vedėja V.Daugalienė) bei Kadastrų ir geodezijos departamentas su 4 skyriais (departamento direktorius S.Urbanas, Nekilnojamojo turto kadastro skyriaus vedėjas Z.Rožanskas, GIS ir kartografijos skyriaus vedėja A.Kalantaitė, Geodezijos skyriaus vedėjas E.Sleiteris ir Fondų skyriaus vedėja D.Ramanauskienė). Be to, tarnyboje veikė Teisės skyrius (vedėja D.Remeikytė), Finansų ir ekonomikos skyrius (vedėja H. Kukainė) ir Bendrųjų reikalų skyrius (vedėjas A.Narinkevičius).
 
  Įsteigus 1995 m. apskritis, joms buvo perduotos žemės tvarkymo funkcijos. Apskricių viršininkų administracijose 1997 m. įsteigti žemės tvarkymo departamentai, į kuriuos įjungti buvę rajonų ir miestų žemėtvarkos skyriai. Ilgiausiai šiems departamentams vadovavę specialistai: 

 Nuo 2010 m. liepos 1 d., panaikinus apskričių viršininkų administracijas, apskričių viršininkų administracijų funkcijos, susijusios su žemės tvarkymu ir administravimu buvo perduotos Nacionalinei žemės tarnybai, kurioje šioms funkcijoms vykdyti buvo įsteigti 48 visoje Lietuvoje veikiantys teritoriniai žemėtvarkos skyriai. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2011 m. lapkričio 23 d. įsakymu, patvirtintus atnaujintą NŽT struktūrą, nuo 2012 m. balandžio 2 d. NŽT Elektrėnų ir Trakų, bei Lazdijų ir Druskininkų NŽT skyriai buvo atskirti į savarankiškus padalinius ir nuo to laiko NŽT jau turi 50 teritorinių skyrių.
 2011 metų rugpjūtį iš NŽT direktoriaus pareigų atsistatydinus K.Maksvyčiui, direktoriaus pareigas nuo 2011 spalio 4 d. perėmė ir jas iki 2013 metų lapkričio 12 d. ėjo Vitas Lopinys. Iš pareigų pasitraukus V. Lopiniui, NŽT pakaitomis vadovavo laikinieji direktoriai Vaidas Pakalka ir Algis Bagdonas.

 2014 m. gruodžio 17 d. prie NŽT vairo stojo nauja direktorė, NŽT Kauno skyriaus vadovė, teisininkė Daiva Gineikaitė. Ji atliko vidinę, struktūrinę tarnybos pertvarką, pradėjo ilgalaikę teritorinių NŽT padalinių patikros programą. Jai pasitraukus, tarnybai pakaitomis laikinai vadovavo Milda Stankūnaitė, Giedrė Leimontaitė, Aušra Kalantaitė.

2016 m. gegužės mėn. į Nacionalinės žemės tarnybos direktorius pareigas paskirtas Danielius Kuprys. Buvo imtasi tarnybos struktūrinės pertvarkos. 

Iš NŽT direktoriaus pareigų pasitraukus D. Kupriui, tarnybai laikinai vadovavo teisininkė Aušra Račkauskaitė, o 2017 m. gruodį Nacionalinei žemės tarnybai pradėjo vadovauti Laimonas Čiakas.