Kaimo plėtros žemėtvarkos projektas – vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentas, rengiamas siekiant kaimo gyvenamųjų vietovių neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose kompleksiškai suplanuoti žemės naudmenų sudėties pakeitimą, miško sodinimą, kitą su žemės ūkiu susijusią veiklą ir suformuoti žemės ūkio ir alternatyviosios veiklos subjektų žemės valdas. 

Kaimo plėtros žemėtvarkos projektai pagal rengimo tikslus skirstomi į:
1) kaimo plėtros žemėtvarkos projektus miškui įveisti ne miško žemėje;
2) kaimo plėtros žemėtvarkos projektus ūkio žemės valdai pertvarkyti;
3) kaimo plėtros žemėtvarkos projektus ūkininko sodybos vietai ir (ar) žemės ūkio veiklai reikalingų statinių statybos vietai parinkti;
4) žemės ūkio ir kaimo plėtros projektus. 

Kaimo plėtros žemėtvarkos projektų miškui įveisti ne miško žemėje teritorijų planavimo uždaviniai – suformuoti žemės sklype (-uose) žemės ūkio naudmenų ir kitų žemės naudmenų plotus, kuriuose galima įveisti mišką, ir nustatyti žemės sklypus, kuriems reikės pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį įveisus mišką. Rengiami vieno ar kelių žemės sklypų projektai miškui įveisti ne miško žemėje.

Mišką įveisti galima teritorijose, kuriose jį įveisti nedraudžiama:
1) vadovaujantis Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymu;
2) vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymu ir atsižvelgiant į saugomų rūšių augavietes ir radavietes, registruotas Saugomų rūšių informacinėje sistemoje;

3) vadovaujantis patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų ir žemės valdų projektų sprendiniais;
4) nustatytose buveinių ir paukščių apsaugai svarbiose teritorijose arba vietovėse, atitinkančiose gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus (toliau – Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijos), vadovaujantis Bendrųjų buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 15 d. nutarimu Nr. 276 „Dėl Bendrųjų buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatų patvirtinimo“;

5) saugomose teritorijose vadovaujantis saugomų teritorijų (atkuriamųjų sklypų, biosferos poligonų, biosferos rezervato, draustinių, gamtos paveldo objektų, genetinių sklypų ir valstybinių parkų) nuostatais.

Kaimo plėtros žemėtvarkos projektų ūkio žemės valdai pertvarkyti teritorijų planavimo uždaviniai yra: suformuoti panašias savybes turinčius žemės ūkio naudmenų sklypus ir nustatyti jų rekomenduojamą naudojimą (planuojamų žemės ūkio augalų sudėtį ir kaitaliojimą sėjomainose) atsižvelgiant į ūkio veiklos kryptis ir aplinkos apsaugos reikalavimus, taip pat nustatyti kitas ūkiui funkcionuoti reikalingas žemės tvarkymo priemones:

- vidaus kelių išdėstymą;
- melioracijos statinių ir inžinerinių tinklų išdėstymą;
- želdinių (medžių ir krūmų) įveisimą;
- dirbtinių vandens telkinių įrengimą;
- žemės ūkio naudmenų dirvožemio apsaugą ir gerinimą.
Projektai rengiami vieno ūkio žemės valdos teritorijai. 

Kaimo plėtros žemėtvarkos projektų ūkininko sodybos vietai ir (ar) žemės ūkio veiklai reikalingų statinių statybos vietai parinkti teritorijų planavimo uždaviniai yra: suplanuoti žemės ūkio paskirties žemės sklypo (sklypų) teritoriją, nustatant ūkininko sodybos ribas ir ūkininko sodybos statinių statybos zoną (žemės sklypo dalis (dalys), kurioje (kuriose) galima numatoma statyba), žemės ūkio veiklai vykdyti reikalingų kitos (fermų, ūkio, šiltnamių, kaimo turizmo) paskirties pastatų ir inžinerinių statinių (toliau – kitos paskirties statiniai) statybos zoną, taip pat numatyti žemės tvarkymo priemones, reikalingas planuojamai žemės ūkio veiklai vykdyti, nepažeidžiant aplinkosaugos, paveldosaugos, žemės ūkio paskirties žemės naudojimo ir tvarkymo reikalavimų.

Kaimo plėtros žemėtvarkos projektų, kurių tikslas suplanuoti žemės ūkio ir kaimo plėtrą (toliau – žemės ūkio ir kaimo plėtros projektas), teritorijų planavimo uždaviniai – suplanuoti ūkinės veiklos ir žemės naudojimo pokyčius. Žemės ūkio ir kaimo plėtros projektas rengiamas visos seniūnijos, kelių kaimų ar vieno kaimo teritorijai. Projektui rengti teritoriją nustato savivaldybės administracijos direktorius. 

Projektuose numatomos teritorijos tvarkymo priemonės: melioracijos įrenginių statyba ir rekonstravimas, kelių tiesimas ir rekonstravimas, ūkinių centrų plėtra, komunikacijų ir infrastruktūros objektų išdėstymas. Priemonės planuojamos šias priemones suderinus su planuojančiomis institucijomis bei savivaldybės administracija.

Kas gali organizuoti kaimo plėtros žemėtvarkos projektus?

Kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengimą organizuoja savivaldybės administracijos direktorius, o kai kaimo plėtros žemėtvarkos projektas rengiamas vieno ūkio žemės valdos žemės tvarkymo priemonėms planuoti – privačios žemės savininkas arba valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinis. 

Koks yra kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengimo procesas?

- Planavimo organizatorius (išskyrus atvejį, kai planavimo organizatorius yra Nacionalinė žemės tarnyba), nustatęs planavimo tikslus ir numatęs planuojamą teritoriją, pateikia Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui pagal planuojamos teritorijos buvimo vietą prašymą priimti sprendimą dėl kaimo plėtros žemėtvarkos projekto rengimo pradžios ir planavimo tikslų. Prašymas pateikiamas užpildant elektroninę prašymo formą ŽPDRIS arba raštu užpildant prašymo formą. Kartu su prašymu turi būti pateikiamos žemės sklypų planų kopijos arba naujausia kartografinė medžiaga su pažymėtomis planuojamos teritorijos ribomis, ir (jei reikia) bendraturčio (-ių) sutikimas;
- Planavimo organizatorius apie priimtą sprendimą dėl kaimo plėtros žemėtvarkos projekto rengimo pradžios ir planavimo tikslų bei patvirtintą planavimo darbų programą paskelbia ŽPDRIS, seniūnijos, kurioje yra planuojama teritorija, skelbimų lentoje, Nacionalinės žemės tarnybos ir savivaldybės (kai planavimo organizatorius yra savivaldybės administracijos direktorius) interneto svetainėse (paskelbiant joje visą sprendimą, planavimo darbų programą arba pateikiant nuorodą į šiuos dokumentus ŽPDRIS);
- Planavimo organizatorius ar jo įgaliotas asmuo dėl planavimo sąlygų pateikimo kreipiasi su prašymu į institucijas;
- Planavimo organizatorius su  projekto rengėju sudaro rašytinę sutartį kaimo plėtros žemėtvarkos projektui parengti;
- Projekto rengėjas rengia kaimo plėtros žemėtvarkos projektą;
- Parengtas kaimo plėtros žemėtvarkos projektas viešinamas, derinamas, tikrinamas, tvirtinamas ir registruojamas  Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre. 

Kas tvirtina kaimo plėtros žemėtvarkos projektą? 

Kaimo plėtros žemėtvarkos projektus tvirtina Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas. 

Kas finansuoja kaimo plėtros žemėtvarkos projekto rengimo darbus? 

Kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengimą finansuoja šių projektų rengimo organizatoriai. Šie projektai gali būti finansuojami ir iš Europos Sąjungos lėšų. 

Kas gali rengti kaimo plėtros žemėtvarkos projektą? 

Kaimo plėtros žemėtvarkos projektus gali rengti ir įgyvendinti asmenys, nurodyti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 41 straipsnyje. 

Kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengėjai parenkami Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai šių projektų rengimą organizuoja privačios žemės savininkai. 

Pagrindiniai teisės aktai, reglamentuojantys kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo procesą:
Lietuvos Respublikos žemės įstatymas;
Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas;
Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas;
Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymas;
Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas;
Lietuvos Respublikos miškų įstatymas;
Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros paveldo apsaugos įstatymas;
Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymas;
Lietuvos Respublikos statybos įstatymas;

Kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. 3D-476/D1-429 „Dėl Kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“;

Miško įveisimo privačioje ne miško žemėje tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 3D-130/D1-144 „Dėl Miško įveisimo privačioje ne miško žemėje tvarkos aprašo patvirtinimo“ ;

Žemės fondo apskaitos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. 302 „Dėl Žemės fondo apskaitos taisyklių patvirtinimo“;

Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 540 „Dėl Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“;

Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos bei sąlygų aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1073 „Dėl Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos bei sąlygų aprašo patvirtinimo“.