NZT - NAUDINGA INFORMACIJA

 

English


 

  • Laisva valstybinė žemė
  • Žemės reforma
  • Dokumentų patikros
  • Aukcionai
  • Geodezija ir kartografija

NAUDINGA INFORMACIJA

KAS YRA KORUPCIJA?

Korupcija – piktnaudžiavimas įgaliojimais siekiant naudos sau ar kitam asmeniui viešajame ar privačiame sektoriuje.
Korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos:
1) kyšininkavimas, prekyba poveikiu, papirkimas, piktnaudžiavimas;
2) nusikalstamos veikos, padaromos viešajame sektoriuje arba teikiant administracines ar viešąsias paslaugas piktnaudžiaujant įgaliojimais ir tiesiogiai ar netiesiogiai siekiant naudos sau ar kitam asmeniui: neteisėtas teisių į daiktą įregistravimas, tarnybos pareigų neatlikimas, valstybės paslapties atskleidimas, neteisėtas politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimas, sukčiavimas, turto pasisavinimas, turto iššvaistymas, komercinės paslapties atskleidimas, nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimas, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas, kišimasis į valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklą, tarnybos paslapties atskleidimas, dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu;
3) kitos nusikalstamos veikos, kuriomis siekiama kyšio, papirkimo arba nuslėpti ar užmaskuoti kyšininkavimą, prekybą poveikiu ar papirkimą. 

KORUPCIJOS PREVENCIJA

Korupcijos prevencija – sisteminga veikla, kuria siekiama didinti viešojo ir privataus sektorių subjektų atsparumą korupcijai ir kuri apima korupcijos rizikos veiksnių nustatymą, įvertinimą, šalinimą ir (ar) mažinimą, sudarant bei įgyvendinant korupcijai atsparios aplinkos kūrimo priemonių sistemą.
Korupcijai atsparios aplinkos kūrimo priemonių sistemą sudaro:
1) korupcijos prevencijos priemonės;
2) antikorupcinio sąmoningumo didinimas;
3) personalo patikimumo užtikrinimas;
4) kitos įstatymuose nurodytos veiklos ar priemonės, kuriomis kuriama korupcijai atspari aplinka ar didinamas atsparumas korupcijai.
Pagrindinės korupcijos prevencijos priemonės yra šios:
1) korupcijos rizikos analizė;
2) korupcijos prevencijos planavimo dokumentai;
3) teisės aktų ar jų projektų antikorupcinis vertinimas;
4) pranešimas apie korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas;
5) korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymas;
6) korupcijos rizikos valdymo vertinimas;
7) atsparumo korupcijai lygio nustatymas;
8) antikorupcinių elgesio standartų diegimas.

ATSAKOMYBĖ UŽ KORUPCINIUS TEISĖS PAŽEIDIMUS

Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse (toliau – BK) nustatyta atsakomybė už šias korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas: kyšininkavimą (BK 225 str.), prekybą poveikiu (BK 226 str.), papirkimą (BK 227 str.), piktnaudžiavimą (BK 228 str.), neteisėtą teisių į daiktą įregistravimą (BK 2281 str.), tarnybos pareigų neatlikimą (BK 229 str.) ir kitas Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje įvardytas korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas (nusikalstamos veikos, padaromos viešajame sektoriuje arba teikiant administracines ar viešąsias paslaugas piktnaudžiaujant įgaliojimais ir tiesiogiai ar netiesiogiai siekiant naudos sau ar kitam asmeniui: valstybės paslapties atskleidimas, neteisėtas politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimas, sukčiavimas, turto pasisavinimas, turto iššvaistymas, komercinės paslapties atskleidimas, nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimas, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas, kišimasis į valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklą, tarnybos paslapties atskleidimas, dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu; kitos nusikalstamos veikos, kuriomis siekiama kyšio, papirkimo arba nuslėpti ar užmaskuoti kyšininkavimą, prekybą poveikiu ar papirkimą).

Padarius korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką gali kilti baudžiamoji atsakomybė. Priklausomai nuo padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio ir masto, padaryta nusikalstama veika gali būti perkvalifikuojama kaip nusikaltimas, kurį padarę asmenys laikomi turinčiais teistumą, arba kaip baudžiamasis nusižengimas. Už korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas baudžiama teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimu, bauda, areštu, laisvės apribojimu arba laisvės atėmimo bausme, kuri gali siekti net iki 8 metų.

KORUPCIJOS PREVENCIJOS SUBJEKTAI

Lietuvos Respublikos Prezidentas, Seimas ir Vyriausybė formuoja korupcijos prevencijos politiką Lietuvos Respublikos Prezidento įstatymo, Seimo statuto, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – STT) yra Korupcijos prevencijos įstatymo nuostatas įgyvendinantys subjektai. Korupcijos prevencijos subjektams taip pat priskiriami: 1) Seimo kontrolieriai; 2) Lietuvos Respublikos prokuratūra; 3) savivaldybių tarybos ir antikorupcijos komisijos; 4) Vyriausioji tarnybinės etikos komisija; 5) Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija; 6) Viešųjų pirkimų tarnyba; 7) policija ir kitos ikiteisminio tyrimo įstaigos; 8) Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos; 9) Vyriausybės atstovai; 10) fiziniai ar juridiniai asmenys, kurie savanoriškai arba vadovaudamiesi šiuo įstatymu ir (ar) kitais teisės aktais vykdo veiklą ar priemones, kuriomis kuriama korupcijai atspari aplinka ar didinamas atsparumas korupcijai.

Pagal Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos 2 straipsnio 6 dalį STT yra Prezidentui ir Seimui atskaitinga pagrindinė Lietuvos Respublikos antikorupcinė teisėsaugos institucija, kurios veiklos tikslas – mažinti korupciją, kuri kelia grėsmę žmogaus teisėms ir laisvėms, teisinės valstybės principams, trukdo plėtoti ekonomiką. Siekdama išsikelto tikslo STT įgyvendina uždavinius: Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka vykdo baudžiamąjį persekiojimą dėl korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų, kriminalinę žvalgybą, korupcijos prevenciją, didina antikorupcinį sąmoningumą, vykdo analitinę antikorupcinę žvalgybą ir kt.

APIE KORUPCIJĄ PRANEŠAMA STT

Į STT gali kreiptis kiekvienas asmuo, neatsižvelgiant į jo pilietybę, amžių, socialinę padėtį ir kitus kriterijus. Kreiptis reikėtų tuo atveju, jei asmuo mano turįs žinių arba pagrįstų įtarimų apie valstybės tarnautojų ir pareigūnų daromus ar ketinamus daryti korupcinius nusikaltimus: kyšininkavimą, dokumentų klastojimą, piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi ir panašiai.

Apie korupcijos atvejį (-us) galima pranešti telefonu Vilniuje (8 5) 266 3333, programėle „Pranešk STT“, elektroniniu paštu [email protected][email protected], arba STT interneto svetainėje www.stt.lt paliekant pranešimą.

AKTUALŪS TEISĖS AKTAI

Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymas
Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymas
Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymas
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 14 d. nutarimas Nr. 1133 „Dėl Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo įgyvendinimo“


Paskutinis atnaujinimas: 2022-03-01 20:29:36

KONSULTAVIMASIS SU
VISUOMENE 
   VIEŠOSIOS KONSULTACIJOS  
 
Pranešėjų apsauga 
  PASITIKĖJIMO LINIJA  
  VIDINIS KANALAS  
 

 
Artimiausi renginiai
Apie nžt
Istorija
Logotipas
Apie NŽT 
 


Informacija teikiama
tel. 8 706 86 666 ir
   8 706 85 087

 

Nepavykus prisiskambinti, prašome kreiptis el. paštu
[email protected]

 

Lankytojų statistika
Iš viso apsilankė: 27199068
Šiandien apsilankė: 3090
Dabar naršo: 158
  
 
 

 

    
 
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Kodas 188704927
 Gedimino pr. 19, LT-01103 Vilnius. Tel. 8 706 86 666, el. paštas [email protected]
Biudžetinė įstaiga, duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre.
Kontaktai | Svetainės struktūra 
Pagrindinė svetainės versija pritaikyta naudotis neįgaliesiems.