Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypai parduodami ne aukciono būdu Lietuvos Respublikos ir kai kuriais atvejais užsienio valstybių fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms užsienio organizacijoms. 

Teisę be aukciono pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę Vyriausybės nustatyta tvarka turi:

1) asmenys, nuosavybės teise turintys žemės ūkio veiklai naudojamus statinius ir įrenginius, – šiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti jų naudojamus žemės ūkio paskirties žemės sklypus;
2) asmeninio ūkio žemės naudotojai – jų naudojamus asmeninio ūkio žemės sklypus;
3) privačių žemės sklypų savininkai – tarp jų nuosavybės teise valdomų žemės sklypų įsiterpusius valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotus, neviršijančius Žemės reformos įstatyme nustatyto dydžio, jeigu šiuose valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotuose pagal teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias žemės sklypų formavimą, negalima suformuoti racionalių ribų ir dydžio žemės ūkio paskirties žemės sklypų. 

Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pardavimo procedūra:

● Prašomas pirkti žemės sklypas suprojektuojamas žemės valdos projekte ar kitame teritorijų planavimo dokumente;
● Parengiama žemės sklypo kadastro duomenų byla;
● Žemės sklypas įregistruojamas Nekilnojamo turto registre;
● Apskaičiuojama parduodamų žemės sklypų vertė atliekant individualų turto vertinimą (išskyrus asmeninio ūkio žemės sklypus);
● Parengiamas valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties projektas ir suderinamas su žemės sklypo pirkėju;
● Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis tvirtinama notariškai;
● Parduodami valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypai projektuojami ir žemės sklypų planai rengiami pirkėjų lėšomis (išskyrus asmeninio ūkio žemės sklypus). Asmenys, pirkdami iš valstybės žemę, gali įsigyti ją iš karto arba išsimokėtinai, bet ne per ilgesnį kaip 15 metų laikotarpį. 

Asmuo ar susiję asmenys gali įsigyti tiek žemės Lietuvos teritorijoje, kad bendras jų iš valstybės įsigytos žemės ūkio paskirties žemės plotas nebūtų didesnis kaip 300 ha.

Asmuo ar susiję asmenys gali įsigyti tiek žemės Lietuvos teritorijoje, kad bendras jiems priklausantis iš valstybės ir kitų asmenų įsigytos žemės ūkio paskirties žemės plotas nebūtų didesnis kaip 500 ha. Šis ribojimas netaikomas, jeigu žemės ūkio paskirties žemės įsigyjama gyvulininkystei plėtoti. 

Lėšos, gautos už parduotus valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus, paskirstomos taip:

1) 20 procentų – į valstybės įmonės Valstybės žemės fondo sąskaitą žemės valdų struktūrų gerinimo ir apleistų žemės plotų mažinimo priemonėms įgyvendinti;
2) likusi dalis – į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą. 

Žemės ūkio paskirties žemės sklypo, įsigyto iš valstybės, pagrindinė žemės naudojimo paskirtis gali būti keičiama ne anksčiau kaip po 5 metų nuo žemės ūkio paskirties žemės sklypo įsigijimo dienos. 

Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pardavimą reglamentuoja:

• Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymas (https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.205083/asr );
• Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstitucinis įstatymas (https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.29275/asr );
• Lietuvos Respublikos žemės įstatymas (https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.5787/asr );
• Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas (https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.2718?jfwid=q86m1vsfm );
• Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimas Nr. 236 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.205483/asr ).